Balandžio 28 d. minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos bei Tarptautinę žuvusiųjų darbe atminimo dieną Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pabrėžia: darbuotojų sauga Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai suvokiama kaip formalumas, o ne esminė darbdavių atsakomybė ir būtina sąlyga saugiam darbui.
Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe – tai ne tik statistika, bet ir konkretaus žmogaus likimas. Šiandien turime aiškiai įvardinti, jog sauga darbe negali būti nustumta į paraštes ar formalius dokumentus, ji turi tapti realiu prioritetu kiekvienoje darbo vietoje.
Naujausi duomenys rodo, kad situacija išlieka sudėtinga. 2025 metais darbo metu įvyko 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų (neskaitant eismo įvykių), dar 122 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus. 2026 m. pirmąjį ketvirtį fiksuoti 3 mirtini atvejai, tačiau sunkių nelaimių skaičius nemažėja – jau gauti 34 pranešimai.
Formalus požiūris ir baimės kultūra
LPSK atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų – formalus požiūris į darbuotojų saugą. Nors dokumentai parengiami ir instruktažai vyksta, reali praktika dažnai neatitinka reikalavimų.
Be to, darbuotojai vis dar bijo kalbėti apie nesaugias sąlygas, vengdami būti laikomi „nelojaliais“. Toks klimatas sudaro prielaidas nelaimėms, kurios galėtų būti išvengtos.
Darbuotojas turi turėti teisę ir realią galimybę pasakyti „ne“ nesaugiam darbui. Tai nėra nelojalumas – tai atsakomybė už savo ir kolegų gyvybę.
Turėtume atsiminti, jog vieni už kitus esame atsakingi, ir kad šalia esančio kolegos nesaugumas yra ir mano bei visos įmonės problema.
DSS komitetai – neišnaudotas potencialas
Konfederacijos vertinimu, vienas svarbiausių realių saugos užtikrinimo įrankių – įmonių Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) komitetai. Tačiau jų veikla dažnai lieka formali.
Visgi, ten, kur veikia aktyvūs komitetai ir vyksta stiprus socialinis dialogas, sudaromos kolektyvinės sutartys, nelaimių mažėja.
Todėl būtina stiprinti darbuotojų atstovų, įskaitant profesines sąjungas, vaidmenį priimant sprendimus dėl darbuotojų saugos priemonių ir standartų užtikrinimo įmonėse.
Ko reikia pokyčiui?
LPSK ragina imtis sisteminių veiksmų:
stiprinti saugos kultūrą visose privataus ir viešojo sektoriaus įmonėse bei organizacijose;
įgalinti darbuotojus aktyviai dalyvauti sprendimuose;
užtikrinti realią, o ne formalią saugos kontrolę;
spręsti psichosocialinių rizikų, pervargimo ir darbo organizavimo problemas;
plėsti kolektyvinių sutarčių taikymą, įtvirtinant aukštesnius saugos standartus.
LPSK akcentuoja, jog saugus darbas nėra kliūtis produktyvumui – tai jo pagrindas. Tik per realų dialogą, atsakomybės pasidalijimą ir darbuotojų įtraukimą į saugos kultūros stiprinimą galime pasiekti, kad nelaimės darbe taptų išimtimi, o ne pasikartojančia realybe.
LPSK inf.

















