Seimo Priklausomybių prevencijos komisija posėdyje svarstė klausimą dėl priklausomybės nuo nikotino gydymo galimybių Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 66 patvirtintoje Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje 2022−2030 m. kaip viena iš prioritetinių sričių yra įvardyta nepakankama metimo rūkyti pagalba.

Pranešėja posėdžio metu pasidalijo informacija, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) vykdė tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, jog 2021 m. 38,8 proc. Lietuvos gyventojų sėkmingai metė rūkyti (užsibrėžtas tikslas šį rodiklį pagerinti iki 41,7 proc. – 2025 m., 46 proc. –2030 m.).

Užsibrėžtam tikslui pasiekti yra numatytos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis grįstos elgesio pokyčio ir medikamentinės priemonės (nikotino pakaitinė terapija, kiti farmakologiniai preparatai). Nacionalinės metimo rūkyti pagalbos linijai įsteigti, pradedant nuo 2023 m., yra numatyta 1,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Rengiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas, kuriuo bus tvirtinamas metimo rūkyti pagalbos tvarkos aprašas, apimantis minimalią ir išplėstinę metimo rūkyti pagalbą.

Pranešėja informavo Seimo komisiją apie Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) parengtus metodinius ledinius – vadovą specialistams ir rekomendacijas norintiems atsisakyti rūkymo. Su leidiniais galima susipažinti čia.

J. Talačkienė pasidžiaugė, kad 2020 m. metimo rūkyti konsultacijas RPLC yra gavę 166 asmenys (2021 m. – 185 asmenys). Šiuo metu jau veikia nerukysiu.lt platforma. SAM plėtros programoje yra numatytos rūkymo prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemonės.

Komisijos posėdyje dalyvauti buvo pakviestas Londono karališkojo koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neurologijos mokslų instituto Priklausomybių departamento Nikotino tyrimo grupės mokslinis darbuotojas dr. Erikas Simonavičius, kuris skaitė pranešimą apie pagalbą rūkantiems ir tabako žalos mažinimo priemones Jungtinėje Karalystėje (JK).

„17 proc. mirčių yra sukeltų rūkymo, tarp 50 ir 66 proc. rūkančiųjų mirs nuo rūkymo sukeltos ligos“, – pradėdamas pranešimą akcentavo E. Simonavičius.

Anglija galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai todėl, kad pagal Tabako kontrolės skalę (angl. Tobacco Control Scale 2019) ji jau keletą metų yra pirmojoje vietoje, tuo tarpu Lietuva – tik 29. 2006 m. abi šalys, tiek JK, tiek Lietuva, pagal rūkymo paplitimą buvo toje pačioje vietoje. Šių metų duomenimis, Didžioji Britanija sumažino rūkančiųjų skaičių beveik dvigubai, tuo tarpu Lietuvoje pokytis nėra didelis.

Pranešėjas išvardijo pagrindines pagalbos rūkantiems JK kryptis:

• Nacionalinis tabako kontrolės planas (siekis 2030 m. turėti ne daugiau kaip 5 proc. rūkančiųjų);
• pagalbos rūkantiems centrai (angl. Stop smoking services). JK yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri nuo 1999 m. teikia nemokamą pagalbą norintiems mesti rūkyti. Centruose teikiama įrodymais grįsta pagalba rūkantiesiems, yra nacionalinis mokymo centras specialistams. Metančiųjų skaičius mažėja nuo 816 tūkst. 2011−2012 m. iki 178 tūkst. 2020−2022 m.;
• Labdaros organizacijų veikla;
• Nacionalinės sveikatos sistema veikia taip, kad visi bendruomenės specialistai – šeimos gydytojai, slaugytojai, vaistininkai − yra apmokyti ir jiems nurodytos aiškios gairės, kaip jie gali padėti rūkantiesiems. Pacientai aktyviai yra klausiami apie rūkymo įpročius ir jiems teikiamą pagalbą.

E. Simonavičius išvardijo žingsnius, kuriais vadovaujantis yra teikiama pagalba rūkantiems JK sveikatos sistemoje (apie 2/3 žmonių kreipiasi į šeimos gydytoją): visų besikreipiančiųjų yra klausiama, ar jie rūko; kiekvienam rūkančiajam yra patariama mesti rūkyti (tai siūloma kaip vienas svarbiausių sprendimų, kuris pagerins fizinę ir psichinę sveikatą); paskiriama medikamentų, suteikiama struktūruota pagalba arba nukreipiama į pagalbos rūkantiems centrus.

Kalbėdamas apie tabako žalos mažinimą, pranešėjas labiausiai kenksmingais produktais įvardijo esant degius tabako produktus (cigaretes, cigarus, pypkes), mažiau žalingais – nedegančius tabako produktus (kramtomąjį tabaką, kaitinamuosius tabako produktus), mažiausiai žalingais –nedegančius nikotino produktus (pakaitinę nikotino terapiją, elektronines cigaretes).

JK yra labai liberali šalis žalos mažinimo ir elektroninių cigarečių vartojimo aspektu. JK elektroninės cigaretės yra vartojamos plačiai, jos padėjo sumažinti rūkančiųjų skaičių.

Pranešėjas vardijo, kokius būdus bendroji populiacija naudoja, norėdama mesti rūkyti: didžioji dalis nenaudoja nieko (apie 40 proc.), elektronines cigaretes (apie 35 proc.), pakaitinę nikotino terapiją (apie 11 proc.), kitas priemones.

Mokslininkas pranešimo metu akcentavo JK Karališkojo gydytojų koledžo ir kitas mokslines publikacijas, leidžiamas jau nuo 2015 m.

Publikacijose, kuriose skelbiami šalies viduje atliekamų tyrimų rezultatai, pasisakoma už žalos mažinimą visuomenėje, teikiama informacija apie elektroninių cigarečių žalą organizmui.

Tyrimų rezultatai padeda formuoti valstybės politiką šiais klausimais. Tai galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms šalims, padėsiančiu kurti ir taikyti priemones, mažinančias rūkymą jų šalyse.

Apibendrindamas savo pranešimą, E. Simonavičius pristatė ką tik išleistą, naujausią apžvalgą „E. cigarečių grėsmės sveikatai“ ir akcentavo du pagrindinius dalykus: e. cigarečių vartojimas yra reikšmingai mažiau kenksminga alternatyva rūkymui; e. cigarečių vartojimas nėra nekenksmingas, ypač žmonėms, kurie nerūko ar metė rūkyti.

„Jei renkiesi tarp rūkymo ir e. cigarečių – rinkis e. cigaretes, jei renkiesi tarp e. cigarečių ir gaivaus oro – rinkis gaivų orą“, – pabaigdamas savo pristatymą citavo pranešėjas E. Simonavičius.

Posėdyje Priklausomybių prevencijos komisija, Seimo paskirta pateikti papildomos komisijos išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1690 ir darbotvarkės, svarstė projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktai Seimo nutarimo projektu Nr. XIVP-1690 patvirtintai Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto, Nacionalinės sveikatos tarybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

Seimo kanceliarijos inf. ir nuotr.