Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą sprendimą byloje pagal Sausio 13-osios aukų artimųjų ieškinį – išaiškino, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nėra grynai asmeninė ir nepasibaigia mirus kaltininkui.

Civilinėje byloje Sausio 13-osios aukų artimieji siekė prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą iš buvusio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo, kuris, būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadas, nesiėmė priemonių, kad beginkliams žmonėms nebūtų padaryti karo nusikaltimai. Bylos nagrinėjimo metu M. Gorbačiovui mirus, ieškovai siekia, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą pereitų jo įpėdiniams.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą nutraukė, nusprendę, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą yra neatsiejamai susijusi su kaltininko asmeniu ir nepaveldima, todėl byloje negalimas procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

Ieškovų kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad prievolė atlyginti žalą negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniu, kadangi ji gali būti įvykdyta ir skolininkui mirus – žalos atlyginimą pinigais gali išmokėti skolininko įpėdiniai. Taigi, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai pripažino neatskiriamai susijusiu su atsakovo asmeniu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje turėtų būti sprendžiama dėl M. Gorbačiovo atsakomybės sąlygų (kaltės, neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio ir žalos), niekaip nepatvirtina, kad tokia žalos atlyginimo prievolė yra išimtinai susijusi su skolininko asmeniu. Žalos atlyginimo prievolė yra turtinė pareiga, kurios paveldėjimo galimybė nurodyta CK 5.1 straipsnio 2 dalyje, dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje galimas atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimas.

Kasacinis teismas panaikino byloje priimtus teismų sprendimus ir klausimą dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo byloje perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartyje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, reikšmingą ir kitoms civilinėms byloms, kuriose žalos atlyginimo reikalavimai pareiškiami mirus kaltininkui. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino ir teismo pareigas nustatant byloje taikytinos užsienio teisės turinį ir teisines pasekmes, kylančias tuomet, jei tokio užsienio teisės turinio byloje nustatyti neįmanoma.

2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-91-943/2025.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.