Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kompensacijos už turto pagerinimus ir už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
Byloje kilo ginčas dėl iki santuokos vienam iš sutuoktinių priklausiusio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Ieškovė siekė, kad šis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Ji teigė, kad santuokos metu namas buvo baigtas įrengti, buvo pertvarkytos patalpos, įrengta terasa, sutvarkyta namo aplinka, be to, banko kredito dalis buvo grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų.
Kasacinis teismas priminė, kad asmeninis vieno sutuoktinio turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe tik nustačius esminį jo pagerinimą santuokos metu bendromis ar kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nebuvo nustatyta, todėl turtas nebuvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau kasacinis teismas pabrėžė, kad, net ir nenustačius esminio turto pagerinimo, turi būti sprendžiama dėl kitam sutuoktiniui priklausančios galimos kompensacijos už santuokos metu atliktus, nors ir neesminius, tačiau turto vertę padidinusius pagerinimus. Kadangi byloje teismai klausimą dėl tokios kompensacijos priteisimo išsprendė neįvertinę įrodymų dėl namo įrengimo apimties, aplinkos sutvarkymo, kredito grąžinimo santuokos metu bei galimo turto vertės padidėjimo, ši bylos dalis buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam vieno iš sutuoktinių praturtėjimui santykiuose.
Byloje taip pat kilo ginčas dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisimo. Ieškovė reikalavo kompensacijos už, kaip ji pati teigė, be jos sutikimo iškirstą mišką ir taip sumažintą bendrą turtą, tačiau bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje nepateikta pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti konkrečią padarytos žalos apimtį ar tai, kad gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. Vis dėlto kasacinis teismas nurodė, kad ieškovei teigiant, jog iškirtus mišką sumažėjo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ir pateikus dokumentus dėl jos galimai patirtos žalos dydžio apskaičiavimo, bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovui teks paneigti tokiuose įrodymuose esančią informaciją.
2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška.
Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.
