Šį rudenį Lietuvos mokyklos vėl akcentuoja problemą – trūksta vadovėlių, kurie atitiktų atnaujintą ugdymo programą. Tačiau švietimo ekspertai vis dažniau kalba, kad vadovėlis – trūkumų turinti mokymo priemonė. Kita vertus, be jų neapsieina nė viena švietimo sistema. Koks vadovėlių vaidmuo Lietuvoje, o koks – geriausiose švietimo sistemose Europoje? Ir ko būtų galima pasimokyti?

Nors šiais laikais mokytojų naudojamos priemonės yra įvairios, šimtus ar net tūkstančius metų skaičiuojančio įrankio – vadovėlio – vaidmuo vis dar išlieka labai svarbus, pasakoja Laura Masiliauskaitė, organizacijos „Švietimas #1” vadovė.

„Idealiu atveju vadovėlis mokyklose tėra viena iš mokymo priemonių, skirtų padėti mokytojui perteikti ugdymo turinį, o mokiniams jį suprasti. Tai įrankis, suteikiantis gaires, žinias, užduotis ir pavyzdžius. Vadovėlis neturėtų būti laikomas pagrindiniu mokslo šaltiniu – jis veikia kaip pagalbinė priemonė, papildanti kitus išteklius ir leidžianti mokytojui efektyviau įgyvendinti ugdymo programą“, – kalba L. Masiliauskaitė.

Lietuvoje vadovėliai užima itin svarbią vietą mokyklose. Ypač ugdymo turinio atnaujinimo, kuris įvyko 2023–2024 m., kontekste.

„Taip yra todėl, kad mūsų ugdymo turinys yra labai sudėtingas, tad vadovėliai tampa vos ne vienintele priemone, leidžiančia mokytojams suprasti bendrąsias programas ir pasiruošti pamokoms. Taip kuriama sistema, kurioje mokyklos tampa priklausomos nuo vadovėlių, ir pasigirsta teiginių, kad pamokų be atnaujintų vadovėlių vesti neįmanoma“, – sako L. Masiliauskaitė.

Nors 2023–2024 mokslo metais buvo išleisti pirmieji 130 įvairių vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas, dar šių mokslo metų pradžioje ne visos mokyklos buvo įstengusios juos įsigyti. Būtent dėl to prie suplanuotų 25 mln. eurų šiais metais yra skirti papildomi 10 mln. eurų vadovėliams įsigyti.

„Ši situacija išskiria Lietuvą iš pažangesnių švietimo sistemų, kuriose ugdymo programos yra aiškesnės ir mažiau perkrautos, o vadovėliai dažniau suvokiami kaip pagalbinė priemonė ir didesnis pasitikėjimas suteikiamas mokytojo profesionalumui bei jo gebėjimui pasirinkti tinkamiausius metodus ir išteklius“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Vadovėlių pliusai ir minusai

Diskusijos dėl vadovėlių vaidmens švietime ypač suintensyvėjo ne tik po ugdymo turinio atnaujinimo, bet ir per pandemiją, kai nuotolinis mokymas atskleidė tiek stipriąsias, tiek silpnąsias vadovėlių vaidmens puses.

„Dažniausiai išsakomi argumentai už plačią vadovėlių naudojimo praktiką susiję su jų teikiama struktūra ir aiškiomis gairėmis mokytojui, galimybe sutaupyti laiko bei patikimumu – kvalifikuotų autorių parengta ir peržiūrėta medžiaga užtikrina atitikimą švietimo standartams“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Kita vertus, kritikai atkreipia dėmesį į daugybę vadovėlių trūkumų ir keliamų rizikų.

„Deja, vadovėliai vis dar dažnai veikia pagal principą „vienas dydis tinka visiems“, todėl neatsižvelgia į mokinių gebėjimų, interesų ar mokymosi stilių įvairovę. Be to – kaip matome šiuo metu Lietuvoje – problemų kelia ilgas vadovėlių atnaujinimo procesas. Tai yra iššūkis, turint omeny, kad gyvename greitų pokyčių eroje. Šiemet išleisti vadovėliai, jau kitais metais gali neatspindėti naujausių mokslo ar technologijų pasiekimų. Taip pat – vadovėliuose pasitaiko klaidų, kurias norint ištaisyti reikia juos perspausdinti“, – pasakoja L. Masiliauskaitė.

Pernelyg didelė priklausomybė nuo vadovėlių gali apriboti ir mokytojo galimybes lanksčiai pritaikyti mokymą realiose klasės situacijose, darbą su specialiųjų poreikių mokiniais ar atitikimą vietos poreikiams.

„Tai nereiškia, kad vadovėliai nėra veiksminga mokymo priemonė – visos šalys juos vis dar naudoja. Kita vertus, daugelyje valstybių vadovėlių vaidmuo yra kur kas mažesnis – mokytojai patys kuria medžiagą arba didžioji dalis turinio yra skaitmenizuota bei atvirai prieinama visiems: tiek mokytojams, tiek moksleiviams“, – sako L. Masiliauskaitė.

Suomijoje – daug laisvės mokytojams

Vieną pažangiausių švietimo sistemų turinčioje Suomijoje mokytojai įprastai patys renkasi vadovėlius ir kitas mokymo priemones bei gali kurti savo medžiagą, pritaikytą ugdymo turinio perteikimui. Taip pat galima naudotis nacionaline svetaine, kurioje pateikiamos skaitmeninės mokymo priemonės.

Skirtingai nei Lietuvoje, Suomijoje nėra centralizuotos mokymo priemonių sistemos ir inspekcijos, todėl vadovėlių kokybė nėra tikrinama, o atsakomybė už tinkamos medžiagos naudojimą tenka pačioms mokykloms ir mokytojams.

„Didžiausias skirtumas yra tas, kad pačios mokyklos rengia savo ugdymo programas nacionalinės ugdymo programos rėmuose. Kiekvienos savivaldybės ir mokyklos programos detaliau nukreipia mokymąsi ir mokyklos darbą, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir perspektyvas. Būtent dėl to yra įprasta, kad mokyklos ir mokytojai patys sprendžia, koks turinys yra tinkamiausias jų poreikiams, o mokytojams yra palikta laisvė kurti savo turinį“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė.

Taip pat Suomijoje daugelis mokyklų nemokamai skiria nešiojamuosius kompiuterius visiems mokiniams nuo 11 metų amžiaus, o turinys dažniausiai yra skaitmenizuotas.

Estija: skaitmenizacija ir laisvė rinktis 

Estijoje, kuri pagal tarptautinius tyrimus turi geriausią švietimo sistemą Europoje, vadovėliai taip pat nėra laikomi pagrindiniu ugdymo turinio šaltiniu. Yra suteikiama laisvė pasirinkti – mokytojai ir mokyklos gali laisvai spręsti, kokius vadovėlius naudoti, o gal apskritai jų atsisakyti.

Be to, egzistuoja daug skaitmeninių išteklių – Estija, kaip viena labiausiai skaitmenizuotų Europos šalių, turi plačią skaitmeninių mokymo priemonių pasiūlą. Nacionalinė platforma „eKoolikott“ suteikia prieigą prie įvairių atvirų mokymosi priemonių, kurias mokytojai gali derinti su vadovėliais arba naudoti vietoj jų.

„Vadovėlis suprantamas kaip pagalba, o ne pagrindas. Estijos švietimo politika aiškiai akcentuoja, kad vadovėlis turėtų remti mokytoją, o ne pakeisti programą. Tuo metu Lietuvos švietimo politikoje įvardijama, kad vadovėlis yra „būtina parankinė priemonė“, – sako L. Masiliauskaitė.

Be to, dažniausiai visa mokymosi medžiaga yra skaitmenizuota. Estijoje mokytojai aktyviai kuria savo mokymo medžiagą, ypač skaitmenines ir interaktyvias priemones. Taigi, nors egzistuoja didelė vadovėlių leidėjų įvairovė ir konkurencija, daugelis mokytojų patys kuria arba pritaiko medžiagą, kad ji atitiktų konkrečios klasės poreikius.

Airija – nemokami vadovėliai visiems

Airijoje, kurios penkiolikmečiai taip pat demonstruoja vienus geriausių gebėjimų Europoje, vadovėliai tradiciškai užima svarbią vietą mokyklose. Kita vertus, jie nėra vienintelė ar privaloma mokymosi priemonė. Mokyklos turi autonomiją pačios rinktis vadovėlius bei kitas priemones, atitinkančias ugdymo programų reikalavimus.

Įdomu, kad per pastaruosius 20 metų labai sparčiai padidėjo vadovėlių pasiūla. Tai pasakytina ne tik apie pagrindinius dalykus, tokius kaip matematika ar gamtos mokslai, bet ir apie siauresnes temas, kaip rašyba ar emocinė gerovė.

Be to, nuo 2023 m. Airija pradėjo palaipsniui padengti vadovėlių, pratybų sąsiuvinių ir kanceliarinių priemonių išlaidas visose mokyklose. Prieš tai ši finansinė našta daugiausia krisdavo tėvams.

„Nors akivaizdu, kad vadovėliams skiriamas vis didesnis dėmesys, jau dabar keliami klausimai dėl šio sprendimo pasekmių. Mokytojai pastebi, kad vadovėliai gali tapti pernelyg dominuojančia priemone, kas gali riboti mokytojo laisvę planuoti, pritaikyti turinį pagal klasės poreikius. Taigi nors Airijoje vadovėliai pradėti teikti nemokamai, bandoma atrasti balansą tarp vadovėlių naudojimo ir lankstesnių, įtraukiančių mokymosi metodų“, – pažymi L. Masiliauskaitė.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą

Žvelgiant į tarptautines praktikas, matoma, kad vadovėliai yra svarbi, bet dažniau pagalbinė mokymo(si) priemonė, o mokytojų autonomija ir galimybė pritaikyti medžiagą priklauso nuo šalies švietimo sistemos organizavimo.

„Lietuva galėtų pasimokyti iš tarptautinės patirties ir įgyvendinti sprendimus, kurie sumažintų mokytojų priklausomybę nuo vadovėlių ir leistų lanksčiau reaguoti į ugdymo turinio pokyčius. Ir nors Lietuvoje mokyklos gali rinktis iš patvirtintų vadovėlių sąrašo, o dalis mokytojų dalyvauja vadovėlių sudarymo procese, priklausomybė nuo vadovėlių išlieka aukšta“, – pažymi „Švietimas #1” vadovė.

Siekiant rasti balansą, svarbu stiprinti mokytojų autonomiją, skatinant kurti ar pritaikyti savo mokymo medžiagą pagal klasės poreikius.

„Tačiau tam būtina, kad mokytojai būtų itin gerai paruošti, būtų skatinamas jų kūrybiškumas, o ugdymo programos būtų labai aiškios ir kiltų kuo mažiau neaiškumų, kokius tiksliai gebėjimus ir žinias mokinys turi įgyti. Taip pat, nors Lietuvoje irgi turime skaitmeninių mokytojams skirtų platformų, svarbu jas labiau išplėtoti, pateikti jose daugiau interaktyvaus turinio, ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos visoms mokykloms bei pritaikytos įvairių mokinių poreikiams“, – sako L. Masiliauskaitė.  Apie „Švietimas #1”

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.