Kol pažangiausių Europos švietimo sistemų – tokių kaip Estijos ar Suomijos – mokytojai dažniau kaip streso šaltinius mini vaikų emocinę gerovę ar pamokų pritaikymą skirtingiems poreikiams, Lietuvoje daugiausia pedagogų stresą sieja ne tik su mokinių pasiekimais, bet ir su pačios sistemos keliamais iššūkiais, rodo naujas tyrimas.  

Dauguma Lietuvos mokytojų patiria žymią įtampą dėl beveik visų tirtų veiksnių – iš 18-os galimų streso šaltinių net 12-a daugiau nei pusei šalies pedagogų kelia „gana daug“ ar „labai daug“ streso, rodo naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinis mokytojų darbo sąlygų tyrimas TALIS, paskelbtas spalį. 

„Jeigu absoliučiai daugumai Lietuvos mokytojų didžioji dalis jų darbo aspektų kelia didelį stresą – tai aiškus signalas apie sistemines problemas. Jas būtina spręsti, jei norime ne tik geresnės mokytojų emocinės gerovės, bet ir aukštesnės švietimo kokybės. Pavyzdžiui, Estijoje, kuri yra Europoje vertinama kaip geriausia švietimo sistema, tik vienas aspektas stresą kelia daugumai mokytojų, o Suomijoje – nė vienas“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė. 

Atsakomybė už mokinių pasiekimus – dažniausiai minimas streso šaltinis 

Daugiausia – net 73 proc. – Lietuvos mokytojų nurodė, kad jiems stresą kelia atsakomybė už mokinių pasiekimus. EBPO tirtų šalių vidurkis – 45 proc.  

„Mokytojams tenkanti atsakomybė už vaikų rezultatus yra dažnas streso šaltinis daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje šį aspektą minėjo didžiausia dalis pedagogų. Galbūt tai susiję su per didele Lietuvos švietimo sistemos orientacija į egzaminų rezultatus, o ne į asmeninę vaiko pažangą. Kita vertus, stresas dėl pasiekimų gali kilti ir tuomet, kai darbuotojai neturi pakankamai priemonių, palaikančios aplinkos ar kompetencijų savo tikslams pasiekti. Dėl to būtina kokybiška sistemos ir mokyklų vadyba, kuri užtikrintų, kad tokių problemų kiltų kuo mažiau“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Pokyčiai išlieka vienu svarbiausių įtampos šaltinių 

Beveik tokia pati dalis Lietuvos pedagogų – 72 proc. – nurodė, kad jiems stresą kelia ir nuolat besikeičiantys reikalavimai iš valstybės ar savivaldos institucijų (EBPO vidurkis – 39 proc.). O 6 iš 10–ies šalies mokytojų minėjo, kad stresą kelia ir ugdymo programos ar turinio pokyčių įgyvendinimas (EBPO vidurkis – 34 proc.) 

„Daugelyje kitų šalių minėti pokyčiai kelia įtampą gerokai mažesnei daliai mokytojų. Viena iš galimų priežasčių – pokyčiai ten įgyvendinami profesionaliau. Pavyzdžiui, pirmiausia pokyčius pilotuojant mažesniu mastu, suteikiant laiko prie jų prisitaikyti, aiškiai komunikuojant, kas ir kodėl keisis. Tokiu būdu mokytojai jaučiasi labiau įtraukti, užtikrinti ir matantys pokyčių prasmę“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Pavyzdžiui, nurodo L. Masiliauskaitė, įvedant naujovę Estijoje, labai didelis dėmesys yra skiriamas tam, kad kiekvienas mokytojas būtų pasiruošęs pokyčiui. Tai yra – organizuojami mokymai, kompetencijų kėlimas, konferencijos. Mokytojai nėra paliekami vieni – jie visuomet turi, kur kreiptis pagalbos. Be to, net ir įgyvendinant pokyčius mokytojai aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje, naudojasi skaitmeninėmis platformomis, kur dalijasi turiniu, todėl visada turi po ranka pagalbinės medžiagos. 

„Be to, tokiose šalyse kaip Estija ar Suomija, mokyklos turi ir daugiau autonomijos pačios reguliuoti savo veiklą ar kurti ugdymo turinį, tad tai irgi gali turėti įtakos mažesniam streso lygiui”, – sako L. Masiliauskaitė. 

Įdomu, kad nors didelė dalis Lietuvos mokytojų nurodo jaučiantys stresą dėl pokyčių, tik 28 proc. jų mano, jog mokyklose pokyčių yra per daug – tai mažiau nei EBPO vidurkis (31 proc.). 

„Nors pastaruoju metu Lietuvos švietimo sistemoje buvo didelių pokyčių, čia mažiau mokytojų nei kitose šalyse teigia, kad pasikeitimų skaičius per didelis. Tačiau, paradoksalu, pokyčiai vis tiek Lietuvos mokytojams kelia didesnį stresą. Tai rodo, kad problema slypi ne pokyčių kiekyje, o jų įgyvendinimo kokybėje“, – pastebi L. Masiliauskaitė. 

Sparčiai augo stresuojančių dėl per didelio pamokų skaičiaus 

Palyginti su 2018 m., itin didelis streso pokytis Lietuvos mokyklose stebimas trijose srityse. Per didelį pamokų skaičių, kaip streso šaltinį, dabar mini 43 proc. mokytojų (2018 m. – tik  21 proc.), pamokų pritaikymą specialiųjų poreikių mokiniams – 53 proc. (buvo 34 proc.), o pasiruošimą pamokoms – 58 proc. (buvo 45 proc.). 

„Šias tendencijas galima sieti su atnaujinta ugdymo programa, dėl kurios reikia daugiau ruoštis pamokoms, ir įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu. Tai didelės naujovės, kurios neišvengiamai kelia įtampą. Tačiau jeigu pokyčiams būtų pasiruošta nuosekliau, užtikrinus reikiamas priemones ir mokytojų paruošimą, tokio streso šuolio būtų galima išvengti“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Estijos ir Suomijos mokytojai dažniau mini su vaikais susijusius aspektus 

Estijoje, kuri laikoma viena geriausių švietimo sistemų Europoje, 52 proc. mokytojų nurodė atsakomybę už mokinių pasiekimus kaip streso šaltinį. Kiti dažniausiai minimi veiksniai – atsakomybė už mokinių socialinę ir emocinę gerovę (46 proc.) bei pamokų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (44 proc.). 

Suomijoje daugiausia mokytojų, kaip streso šaltinį, nurodo drausmės palaikymą klasėje (44 proc.), pamokų pritaikymą prie mokinių poreikių (44 proc.) ir per didelį administracinį krūvį (40 proc.). 

„Mokytojo darbas visur sudėtingas, tačiau Lietuvoje daug streso kyla dėl išorinių, su mokymu tiesiogiai nesusijusių veiksnių. Tuo tarpu Estijoje ar Suomijoje dažniau minimi su pačiu ugdymo procesu susiję iššūkiai. Šiose šalyse didesnė mokyklų autonomija ir aiškesnė komunikacija padeda išvengti perteklinės įtampos“, – teigia L. Masiliauskaitė. 

Lietuvos mokytojai dirba ilgiausiai 

Dar vienas svarbus veiksnys – darbo krūvis. Lietuvos mokytojai nurodo per savaitę dirbantys vidutiniškai 46 valandas – beveik penkiomis daugiau nei EBPO vidurkis (41 val.). Estijoje mokytojai dirba apie 43 val., Suomijoje – tik 36. 

„Nors oficialiai mokytojo etatas Lietuvoje – 36 valandos, realiai pedagogai dirba dešimčia valandų daugiau. Krūvį padėtų sumažinti sklandesnis pokyčių įvedimas ir administracinės naštos mažinimas“, – sako L. Masiliauskaitė. 

Tyrimas rodo, kad Lietuvos mokytojai administraciniams darbams per savaitę skiria 2,7 val. – tai šiek tiek daugiau nei 2018 m. (2,5 val.) Tuo metu Estijoje  mokytojai administraciniams darbams teigia skyrę 2,1 val., o Suomijoje 1,5 val. 

„Labai daug“ streso patiria palyginti mažai mokytojų 

Nors daugumai Lietuvos mokytojų įvairūs darbo aspektai kelia stresą, tik 13 proc. teigia bendrai savo darbe patiriantys „labai daug“ streso. Tai mažiau nei EBPO vidurkis (19 proc.) ir gerokai mažiau nei Estijoje (29 proc.). Suomijoje šį atsakymą pasirinko 18 proc. mokytojų. 

„Labai stiprų stresą patiriančių mokytojų nėra tiek daug, tačiau bendra tendencija išlieka neraminanti. Lietuva turi daug nuveikti, kad sukurtų palankesnę aplinką mokytojams – nuo pokyčių vadybos iki personalo valdymo stiprinimo. Retai kuri mokykla turi specialistą, kuris išskirtinai rūpintųsi darbuotojų gerove, motyvacija ar procesų sklandumu. Galiausiai būtina suteikti patiems mokytojams daugiau įgūdžių, kaip tvarkytis su stresu, kurio švietimo sektoriuje visiškai išvengti praktiškai neįmanoma“, – pabrėžia L. Masiliauskaitė. 

Apie „Švietimas #1” 

VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.