Šiandien daugelis lietuvių gyvena greitu, įtemptu ritmu: nuolatiniai terminai, finansinė įtampa, informacijos perteklius... Visa tai neabejotinai palieka pėdsaką mūsų sveikatai.

Mažai kas susimąsto, kad stresas tiesiogiai veikia šlapimo sistemą ir vyrų potenciją. Anot gydytojo urologo Igno (InnMed klinika), šios dvi sritys yra glaudžiai susijusios, o ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sutrikimų net ir fiziškai sveikam vyrui.

„Kūnas viską jaučia - ir protas, ir šlapimo pūslė“

Pasak urologo, stresas veikia visą organizmą: nuo hormoninės sistemos iki nervinių signalų, kurie kontroliuoja šlapinimosi ir erekcijos funkcijas. „Kai žmogus patiria stresą, organizmas įsijungia į vadinamąjį kovos arba bėgimo režimą. Šiuo metu kraujas nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus, o kiti procesai, pavyzdžiui, šlapimo pūslės kontrolė ar lytinė funkcija, tampa antraeiliais,“ - aiškina Ignas.

Dėl šios priežasties dalis žmonių, ypač vyrų, patiria dažnesnį šlapinimąsi, naktinį šlapinimąsi ar net staigų šlapimo pūslės jautrumą. Kiti - susiduria su laikinais potencijos sutrikimais, kai erekcija tampa silpnesnė ar nestabili.

„Tai nėra vien psichologinė problema, tai fiziologinė reakcija į stresą. Kūnas tiesiog bando prisitaikyti prie nuolatinės įtampos, bet jei ši būklė tęsiasi mėnesiais ar metais, pasekmės tampa rimtos,“ - sako gydytojas.

Ką rodo tyrimai ir Lietuvos statistika?

Remiantis Europos urologų asociacijos (EAU) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 60 % vyrų, patiriančių lėtinį stresą, bent kartą gyvenime susiduria su laikinais erekcijos sutrikimais. Lietuvoje šią tendenciją patvirtina Higienos instituto statistika. Vizitų dėl vyrų reprodukcinės sveikatos problemų skaičius 2018-2023 m. išaugo beveik 28 %.

„Dauguma šių pacientų neturi nei hormoninių, nei kraujotakos problemų. Pagrindinis veiksnys - stresas. Ir kuo labiau žmogus jaudinasi dėl situacijos, tuo stipriau problema pasireiškia. Tai užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti be pagalbos,“ - pastebi Ignas.

Pasak jo, ypač dažnai stresas paveikia vyrų šlapimo sistemą darbo įtampos ar asmeninių išgyvenimų metu. „Nerimas, įtampa, miego trūkumas - visa tai tiesiogiai veikia inkstus, šlapimo pūslę ir net prostatos veiklą. Stresinis hormonas kortizolis ilgainiui išbalansuoja visą sistemą.“

Streso pasekmės: nuo diskomforto iki realių ligų

Urologas Vilniuje pabrėžia, kad ilgametis stresas ne tik sutrikdo funkcijas, bet ir gali tapti ligų priežastimi. Jis lemia prostatos uždegimus, šlapimo pūslės dirglumą, lėtinį nuovargį ir net hormonų disbalansą, kuris mažina testosterono kiekį kraujyje.

„Kai sumažėja testosterono lygis, vyras jaučiasi pavargęs, praranda energiją, silpsta potraukis. Dažnai tai klaidingai priskiriama amžiui, bet iš tiesų priežastis - stresas,“ - sako Ignas.

Be to, ilgalaikis stresas gali paskatinti uždegiminių procesų vystymąsi. Tyrimai rodo, kad vyrai, gyvenantys nuolatinėje įtampoje, 2-3 kartus dažniau susiduria su prostatitu ar lėtiniu dubens skausmo sindromu.

Kada būtina kreiptis į urologą?

Anot gydytojo, daugelis vyrų linkę viską nurašyti stresui, tačiau tai pavojinga klaida. „Jei atsiranda dažnas šlapinimasis, skausmas, pakitusi srovė ar silpnesnė erekcija - reikia ne spėlioti, o tikrintis. Mes galime nustatyti, ar priežastis tikrai stresas, ar jau prasidėję fiziologiniai pokyčiai,“ - aiškina Ignas.

Urologo teigimu, svarbiausia - nelaukti, kol problema taps nuolatine. „Kartais užtenka vos kelių konsultacijų, mitybos ir miego korekcijos, kad viskas susitvarkytų be vaistų. Tačiau jei žmogus metų metus gyvena nuolatinėje įtampoje - pasekmės neišvengiamos.“

Kaip padėti kūnui atsigauti?

Norint išvengti šlapimo ir potencijos sutrikimų, gydytojas rekomenduoja paprastus, bet veiksmingus sprendimus: pakankamai miego, fizinį aktyvumą, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą bei bent kartą per metus apsilankyti pas urologą profilaktinei apžiūrai.

„Labai svarbu išmokti atpažinti, kada kūnas sako STOP. Jeigu žmogus nuolat pavargęs, dažniau šlapinasi ar jaučia lytinės funkcijos pokyčius - tai ne tik stresas, tai signalas. Ir kuo anksčiau sureaguojame, tuo lengviau viską sutvarkyti,“ - pabrėžia Ignas.

Stresas neišvengiamas, bet jo pasekmės - valdomos. Vyrai dažnai linkę kentėti tyliai, tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę būdų atkurti pusiausvyrą tiek fiziškai, tiek emociškai.

„Nėra tokio paciento, kuriam negalėtume padėti. Bet pirmas žingsnis visada tas pats - pripažinti, kad problema egzistuoja, ir ateiti pasikalbėti. Kartais vien nuo to palengvėja pusė bėdos,“ - šypsosi Ignas.