Seimas pradėjo svarstyti Karo padėties įstatymo pakeitimus, kurie, pasak naujas nuostatas pristačiusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, yra svarbus žingsnis įgyvendinant visuotinės gynybos principą.

Teikiamomis įstatymo pataisomis būtų įteisinami koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, kurie įvedus karo padėtį būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka.

Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai būtų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis.

Partizanų vienetai būtų apibrėžiami, kaip ginkluoto pasipriešinimo dalyvių būriai, savanoriškumo pagrindu sudaromai iš pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, ir savarankiškai veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje, priešo užnugaryje.

Įstatymo projektu taip pat būtų reglamentuojama karo komendantūra. Ji būtų apibrėžiama, kaip valstybės institucija su patvirtinta struktūra, kuri remia karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą. Komendantūros savivaldybėse būtų steigiamos teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu.

Pasak L. Kasčiūno, komendantūra yra gynybos užnugaris. „Komendantūros kovos su diversinėmis grupėmis, kurios karo padėties metu visada bus didžiulis iššūkis. Tai yra kritinės infrastruktūros apsauga, ypač kai kuriose savivaldybėse, tai yra evakuacijos procesų valdymas, tai yra parama gyvybinėms funkcijoms, nes valstybė ir karo padėties metu turi egzistuoti, turi veikti“, − Seimo posėdyje sakė parlamentaras.

Komendantūroms vadovautų ir jų darbą organizuotų karo komendantai. Struktūriškai komendantūrą sudarytų administracijos, paramos ir operacijų skyriai. Administracijos skyrius užtikrintų tinkamą komendantūros dokumentų tvarkymą, gyventojų prašymų ir skundų priėmimą ir keitimąsi informacija su savivaldybės administracija, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Paramos skyrius organizuotų nenutrūkstamą komendantūros ir komendantinio vieneto aprūpinimą būtiniausiais ištekliais, o nustojus funkcionuoti savivaldybės administracijai, perimtų būtiniausių jos funkcijų vykdymą. Operacijų skyrius planuotų ir koordinuotų ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą, fizinę komendantūros ir ypatingos svarbos objektų apsaugą, komendanto valandos laikymąsi, pagalbą policijai užtikrinant viešąją tvarką.

Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius komendantinius vienetus. Komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų. Aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo priskyrimą komendantiniams vienetams vykdytų Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, o komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų – karo komendantai.

Komendantiniai vienetai būtų sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos dydį bei joje esančių saugotinų ypatingos svarbos objektų skaičių ir skiriamas užduotis.

Numatoma, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis jos nurodytoms funkcijoms atlikti būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija, o aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, reikalingomis sąveikai su ginkluotosiomis pajėgomis užtikrinti, bei ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, – Lietuvos kariuomenė. Komendantūros veikla būtų aktyvuojama įvedus karo padėtį.

Pagal projektą, įvedus karo padėtį, į ginkluotąsias pajėgas būtų įtraukti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai, taip pat ginkluotosioms pajėgoms būtų priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai.

Be to, pataisomis siekiama numatyti išimtį ir leisti karo padėties metu steigti asociacijas, steigiamas humanitarinės pagalbos teikimo tikslu. Šiuo metu karo padėties metu draudžiamas bet kokių politinių partijų, asociacijų ar jų padalinių steigimas.

Po pristatymo už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2978) balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 7 d.

Seimo Spaudos biuro inf.