Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisų projektui, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos minimaliosios algos direktyva 2022/2041 – Darbo kodekse turės būti įvertinama daugiau kriterijų nustatant minimaliąją algą.

Kartu svarstomi ir kiti Darbo kodekso pakeitimai. Siūloma, kad atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą.

„Bankrutavus įmonei, šiuo metu darbuotojas gauna išmokas, ko darbdavys nesumokėjo, tik iš Garantinio fondo. Bet jeigu jisai būtų atleistas darbdavio iki bankroto dėl etatų mažinimo, jisai, pradirbęs 5, 10 arba 20 metų, dar gautų nuo 1 iki 3 mėnesių atlyginimą iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Manome, kad yra spraga. Jeigu žmogus atleidžiamas iki bankroto, jisai gauna išmoką, o jeigu atleidžiamas jau bankroto metu, jis tos išmokos negauna. Mes tą spragą ištaisome“, – pristatydamas pataisas sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Siūloma, kad apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui būtų privaloma pranešti mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.

„Vadovas versle gali būti keičiamas bet kurią minutę, akcininkui priėmus sprendimą, todėl pranešti iš vakaro ne visada yra įmanoma. Numatome tokią galimybę pranešti prieš 1 valandą“, – pažymėjo ministras.

Svarstomomis pataisomis taip pat numatoma, kad už smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimą galės būti baudžiamas darbdavys (fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas), jeigu ir jis pats atlieka veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti mobingu.

Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai išbraukus iš sąrašo galima iš karto vėl prašyti įtraukti atgal į sąrašą, tikslinamos laikinojo įdarbinimo įmonių išbraukimo ir įtraukimo į sąrašą nuostatos. Numatoma, kad darbdavys, Valstybinei darbo inspekcijai išbraukus jį iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, iš naujo teikti prašymą galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo išbraukti įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo priėmimo dienos.

Šiuo metu Darbo kodekse įtvirtinta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Siūloma nustatyti, kad jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą jam būtų apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Darbo kodekso pataisoms (projektas Nr. XIVP-3962(2) ir lydimiesiems teisės aktams po svarstymo pritarė 49 balsavime dalyvavę Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva 2022/2041) nuostatomis yra siekiama deramo darbuotojų minimaliojo darbo užmokesčio (užtikrinant darbuotojų deramas gyvenimo ir darbo sąlygas); skatinant kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo; galimybės naudotis teisėmis į minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą), kartu siekiama padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį, tinkamai užtikrinant teisę į kolektyvines derybas

Seimo Spaudos biuro inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: