Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. visi naujai statomi vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai, kai kuriais atvejais rekonstruojami, atnaujinami (modernizuojami) ar remontuojami pastatai (jų dalys), kuriems projektuoti specialieji architektūros reikalavimai bus išduoti po 2016 m. lapkričio 1 d., privalės būti ne žemesnės nei A energetinio efektyvumo klasės, tai yra, šiltesni ir taupesni.
Tai aktualu ne tik planuojantiems statyti naujus namus, bet ir tiems, kurie statydami nukrypo nuo projekto (tuo atveju išduotas leidimas statyti tampa netinkamu ir pagal jį pastato nepriduosi) ar kurių leidimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, o pastatas dar 100 proc. neįregistruotas VĮ „Registrų centras”.
Specialistai prognozuoja, jog tokių būstų kainos didės mažiausiai 15 proc. (realu - 20-30 proc.). Reikalavimams toliau griežtėjant, kas dveji metai prie būsto kainos prisidės dar po 5 proc.
Todėl, kad namo statybos neapkarstų, teks rinktis atidžiau tiek statybines medžiagas, tiek projektuotojus, nes A, A+ klasės ar pasyvūs namai Lietuvoje pradėti statyti palyginti neseniai ir trūksta projektuotojų, turinčių patirties dirbti su tokių pastatų projektais. Mat suprojektuoti A klasės namą nėra lengva, nes daugeliui projektuotojų trūksta statybinės ir šiluminės fizikos žinių, kurių reikia jau pradedant pastatą projektuoti, nuo to priklauso viso pastato kokybė ir energetinis efektyvumas.
Pavyzdžiui, jei pastatas neteisingai orientuojamas pagal pasaulio šalis, vasaros metu pro langus ar vitrinas skverbiasi per daug šilumos, jei pasirenkami neteisingi fasadų, stogų, erkerių, terasų ar kitų elementų išmatavimai, pasidaro tiesiog neįmanoma pastato detalių apšiltinti iki reikiamo lygio.
Aukštesni energinio naudingumo reikalavimai susiję su Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimu. Kadangi nauji reikalavimai lems didesnes statybų išlaidas, projektuotojai bei statybinių medžiagų pardavėjai teigia, kad rinkoje jaučiamas nemenkas sujudimas: žmonės deda visas pastangas, kad iki lapkričio gautų leidimą statyboms ir galėtų statyti ar įsiteisinti žemesnės nei A klasės namą.
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), problemos prasidės 2018 m., kai kartelė užkils iki A+ klasės, o 2021 m. bus reikalaujama statyti A++ energinio naudingumo pastatus. Palyginti su šiandiena, tokie daugiabučiai bus atitinkamai 20 proc. ir 25 proc. brangesni, o išaugusios investicijos nebūtinai atsipirks.
Vis dėlto specialistai pataria gerai apgalvoti ir apskaičiuoti: viską įvertinus gali paaiškėti, kad statyti A klasės namą apsimoka kur kas labiau. Pavyzdžiui, nustatyta, kad 150 kv. m ploto B klasės namas per metus šildymui turėtų suvartoti ne daugiau kaip 127 kWh energijos per metus. Tuo metu toks pats A klasės namas per metus nesunaudos daugiau kaip 50 kWh energijos. Tai reiškia, kad išlaidos šildymui skirsis maždaug 2,5 karto.
Dažnai galvojama, kad statant didesnio energetinio efektyvumo pastatus pakanka storesnio šiltinimo sluoksnio. Iš tiesų tai tik vienas iš aspektų, nuo kurio priklausys, ar namas atitiks A klasei keliamus reikalavimus. Nustatant pastato energinio naudingumo klasę, yra skaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, reikalingos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui, karštam buitiniam vandeniui ruošti, vertinama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių bei bandomas pastato sandarumas.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B, po 2016 m. lapkričio 1 d. - ne žemesnė kaip A.
Pastatų energinio naudingumo reikalavimai neprivalomi: pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams; laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. m; nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y. pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kv. m naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jos šildymui naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma; nešildomiems pastatams.
Kalbant apie gyvenamuosius namus, tik tokiu atveju, jei atskirai stovinčio vienbučio gyvenamojo namo naudingasis plotas bus ne didesnis nei 50 kv. m, pastato energinis sertifikavimas ir atitikimas A energinio naudingumo klasei, kaip ir jokiai kitai klasei, neprivalomas.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento inf.
