„Mokymasis visą gyvenimą apima nuolatinį asmenybės ir žinių tobulinimą. Galime mokytis ir formaliai, ir neformaliai – per patirtį, įvairias bendradarbiavimo veiklas. Šis mokymasis niekada nesibaigia, tai darydami, prisitaikydami, galime sėkmingai veikti šiuolaikinėje visuomenėje“, – sako konferencijos „Kas naujo naujais mokslo metais“ pranešėja.
Kodėl nuolatinis mokymasis svarbus? Visų pirma, tai – akiračio plėtimas, būdas neatsilikti nuo kolegų, mokinių. Taip pat tai yra būdas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų.
„2000-aiaisiais gavau savo pirmąjį mobilųjį telefoną, o dabar jie, kaip ir kompiuteriai, išmanieji ekranai tapo kasdienybe, netgi būtinybe. Taip pat turime įvairias naująsias technologijas, mokyklose pilna išmaniųjų lentų, STEAM laboratorijų, nusiraminimo kambarių – gausu tokių įrankių, apie kuriuos prieš 20 metų galėjome tik svajoti. Jais naudodamiesi, mes mokomės ir stengiamės tai pritaikyti ugdymo procese“, – sako TŪM kultūrinio ugdymo srities ekspertė.
Pasak J. Zigmantės, kiekvieni mokymai mums suteikia motyvacijos veikti, toliau domėtis, skleisti savo žinias – būtent dėl motyvacijos kėlimo, bene daugiausiai tai turėtų daryti mokyklos ir švietimo bendruomenės vadovai.
Pranešėja teigia dažnai sulaukianti klausimų iš mokytojų, ar visą laiką jie turi būti „klounu vidury klasės“. Jos atsakymas būna toks: „Ne, bet iš esmės jūsų darbas yra sukurti turinį, kad mokiniui būtų įdomu mokytis. Tas klounas neturi būti pastebimas, jis turi natūraliai integruotis ir kurti patrauklų mokymosi turinį kiekvieną dieną“.
Nors šiuo metu girdisi nuomonių, kad mokytojai pervargę, nieko nebenori mokytis, iš tiesų keldami savo kvalifikaciją, nors ir mažais žingsneliais, pildome savo žinių bagažą ir galėsime jas „ištraukti” tada, kai labiausiai reikės. Tuo pačiu kiekvieni mokymai, konferencija, mokytojams atneša be galo daug naujų pažinčių – tai gali padėti užmegzti bendradarbiavimo tinklus, pradėti kartu dirbti su įvairiausiomis organizacijomis, kartu su mokiniais aplankyti įvairias meno, kultūrines, technologijų erdves, bendradarbiauti lyderystės klausimais.
Ne paskutinėje vietoje, kalbant apie mokymosi naudą, yra ir didėjantis finansinis atlygis. „Jeigu mes keliame savo kvalifikaciją, tobulėjame, mus pradeda kviesti į įvairius seminarus, skaityti pranešimus konferencijose, ir tai pradeda nešti papildomą finansinę naudą“, – sako J. Zigmantė.
Be to, moksliškai įrodyta, kad mokymasis yra tiesiogiai susijęs su žmogaus laime ir kūrybiškumu. Mokymosi procesas įtraukia į prasmingas veiklas, sukuria santykius su bendruomene ir dovanoja turiningą laisvalaikį.
TŪM programa, kurioje J. Zigmantė yra viena iš kultūrinio ugdymo eksperčių, taip pat akcentuoja mokymosi visą gyvenimą nešamą pridėtinę vertę. Programos, kurioje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės, 270 jų mokyklos, veiklose yra numatyta apie 800 mokymų, stažuočių, renginių, skirtų mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Šiose veiklose iki programos pabaigos, 2026-ųjų balandžio mėnesio pabaigos, dalyvaus apie 15 tūkstančių mokytojų. Mokymai, kurie leis įgyti įvairios naudingos patirties, vykdomi visose TŪM mokyklų veiklos tobulinimo srityse: lyderystės veikiant, kultūrinio, STEAM ir įtraukiojo ugdymo.
„Pabaigoje norėčiau prisiminti Alberto Einšteino posakį: „Kai nustoji mokytis, pradedi mirti“. Siūlau visiems nesustoti mokytis ir gyventi amžinai“, – šypsosi J. Zigmantė.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
Europos socialinio fondo inf.
