Pastaraisiais metais Jonavos rajone fiksuojama itin aiški ir nuosekli gaisrų skaičiaus mažėjimo tendencija. Jei 2019 metais savivaldybės teritorijoje kilo net 222 gaisrai, tai 2025-aisiais jų užregistruota vos 82 – beveik tris kartus mažiau nei prieš šešerius metus.

Kaip rodo statistiniai duomenys, mažėjimas tęsiasi jau ne vienerius metus: 2023 metais Jonavoje užregistruoti 136 gaisrai, 2024 metais – 103, 2025 metais – 82.

Vien per metus, lyginant 2024 ir 2025-uosius, gaisrų sumažėjo 21 atveju, arba maždaug 20 procentų.

Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko Sauliaus Kuliešiaus teigimu, svarbiausia žinia – ne tik mažėjantis gaisrų skaičius, bet ir tai, kad 2025 metais gaisruose rajone nežuvo nė vienas žmogus.

„Tai pats svarbiausias rezultatas. Galime džiaugtis, kad metus baigėme be žuvusiųjų gaisruose. Tuo metu, kai visoje Lietuvoje bendras gaisringumas augo apie 4 procentus, Jonavos rajone jis sumažėjo net 20 procentų“, – pabrėžia S. Kuliešius.

Pasak viršininko, tokie rezultatai nėra atsitiktiniai – tai ilgalaikio ir kryptingo darbo pasekmė.

„Manau, tai yra bendro darbo rezultatas – ugniagesių, priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, savivaldybės, seniūnijų, socialinių darbuotojų ir žiniasklaidos. Negalime visų nuopelnų prisiimti tik sau ar sakyti, kad viską lėmė vien gyventojų sąmoningumas. Ši tendencija – nuoseklus gaisrų mažėjimas – labai džiugina. Tikiu, kad tai nėra atsitiktinumas", – sako Jonavos PGT viršininkas.

Daugiausia gaisrų - dėl neatsargaus žmonių elgesio

2025 metų statistika rodo, kad pagrindinė gaisrų priežastis Jonavos rajone išlieka neatsargus žmonių elgesys su ugnimi – dėl to kilo 25 gaisrai. Antroje vietoje – krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, sukėlę 11 gaisrų.

Toliau pagal dažnumą rikiuojasi: elektros prietaisų, įrenginių ir elektros instaliacijos gedimai – 10 atvejų, transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai – 8, kitos priežastys – 9. Dalis gaisrų kilo ir dėl žolės, ražienų bei augalinės kilmės atliekų deginimo – fiksuoti 6 tokie atvejai. Dar 6 gaisrai kilo dėl įnešto pašalinio ugnies šaltinio.

Rečiau pasitaikė: šiukšlių deginimas – 5 atvejai, tyčiniai padegimai – 2, kitų transporto priemonių gedimai – 1, pažeidimai atliekant ugnies darbus – 1. 

2025 metais Jonavoje nefiksuota nė vieno gaisro dėl žaibo iškrovos ar transporto priemonių kuro sistemos gedimų.

Gaisrų pobūdis: vyrauja atviros teritorijos

Didžiąją dalį gaisrų Jonavos rajone ir toliau sudaro degimai atvirose teritorijose. Per 2025 metus užfiksuota atvejų, susijusių su atviromis teritorijomis, žole, šiukšlėmis ar kitais degimais, gaisrais pagalbinėse patalpose ar pastatuose.  

Per vienerius metus 5 kartus nukentėjo žmonės, tačiau, kaip pabrėžia tarnyba, žuvusiųjų gaisruose nebuvo. Skendimų, taip pat nefiksuota.

Metinė statistika rodo, kad gaisrai per metus pasiskirstė gana tolygiai, tačiau šiek tiek išsiskyrė pavasaris ir vasaros pradžia: kovą kilo 5 gaisrai, balandį – 6, nuo gegužės iki rugsėjo per mėnesį fiksuota nuo 3 iki 6 gaisrų.

Prevencija – pagrindinis raktas

Pasak Sauliaus Kuliešiaus, vienas svarbiausių veiksnių, leidusių pasiekti tokius rezultatus, - nuosekli prevencinė veikla.

„Mūsų pareigūnai lankosi gyventojų būstuose, konsultuoja, padeda įsirengti dūmų detektorius. Vien per praėjusius metus aplankėme daugiau nei 150 būstų ir įrengėme apie 100 autonominių dūmų detektorių. Tai realiai gelbsti gyvybes.

Labai svarbus ir savivaldybės vaidmuo - ji finansiškai prisideda prie žmonių saugumo gerinimo. Vykdant bendra Jonavos PGT ir Jonavos rajono savivaldybės projektą ,,Jonava be gaisrų", 2025 metais sunkiai gyvenančiai šeimai tarnyba nupirko ir pastatė kieto kuro krosnį. Darbus padėjo įvykdyti Žeimių seniūnija. Buvo įsigyta daug kitokių priemonių, padedančių užtikrinti gaisrinę saugą.

Glaudžiai bendradarbiaujame su seniūnijomis ir socialiniais darbuotojais. Jie geriausiai pažįsta savo gyventojus, ypač tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Dažnai lankomės socialiai pažeidžiamų žmonių būstuose, kur neretai randame netvarkingas krosnis, seną elektros instaliaciją ar apskritai jokio dūmų detektoriaus“, - pabrėžia viršininkas.

Jis primena, kad autonominis dūmų detektorius kainuoja apie 10 eurų, tačiau gali išgelbėti visos šeimos gyvybes.

„Didžioji dalis žmonių, žuvusių gaisruose Lietuvoje, neturėjo dūmų detektorių. Tai labai paprasta, bet itin svarbi priemonė“, - sako Saulius Kuliešius.

Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba ir 2026 metais žada tęsti prevencines akcijas, bendradarbiavimą su savivaldybe, seniūnijomis ir socialiniais partneriais, siekiant, kad gaisrų skaičius rajone būtų dar mažesnis.

Palinkėjimas 2026 metams  

,,Linkiu gyventojams būti saugiems, atsakingiems ir geranoriškai žvelgti į ugniagesius gelbėtojus. Mes niekada nevažiuojame bausti – visada važiuojame padėti. Būkime visi saugūs ir saugokime vieni kitus”, - pokalbio pabaigoje linki Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Saulius Kuliešius.