Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai informuoja, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) jau pristatyta pirmoji valstybės lėšomis įsigyta keturvalentė sezoninio gripo vakcinos „VaxigripTetra“ dalis (50 tūkstančių). Šia vakcina bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys. Likusi gripo vakcinos dalis ASPĮ pasieks iki spalio mėnesio pabaigos.

Dėl skiepų nuo gripo kreiptis į savo šeimos gydytoją

Primename, kad jau nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.  prasidėjo  2019–2020 m. gripo sezonas, todėl raginame visuomenę, o ypač rizikos grupes, pasiskiepyti.  Valstybinė ligonių kasa 2019–2020 m. gripo sezonui nupirko daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės sezoninio gripo vakcinos dozių, t. y. beveik 13 tūkst. daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai.

Kokia vakcina šiais metais bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys?

Šį sezoną vakcina buvo nupirkta vėliau nei įprasta, kadangi Pasaulio sveikatos organizacija užtruko nustatyti, koks gripo virusas cirkuliuoja ir kokie skiepai nuo jo tinkamiausi. 2019–2020 m. gripo sezonui rizikos grupių asmenims skiepyti valstybė, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nupirko prancūzų gamintojo „Sanofi Pasteur“ keturvalentę vakciną „VaxigripTetra“, į kurios sudėtį įeina A gripo viruso H1N1 ir H3N2 padermės bei dvi B tipo gripo viruso padermės. Daugiau informacijos apie sezoninio gripo vakciną galima rasti interneto svetainėje adresu https://www.hpra.ie/docs/default-source/vaccine-pils/quadrivalent-influenza-vaccine-(split-virion-inactivated)-09-17.pdf?sfvrsn=6

Skiepijimo aprėptys išlieka nepakankamos

Per praėjusį gripo sezoną 3,37 proc. išaugo 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimo aprėptys ir siekė 52,58 proc., deja, vis mažesnės aprėptys buvo fiksuojamos tarp sveikatos priežiūros specialistų (nuo visų paskiepytų rizikos grupių asmenų 2017–2018 m. sezonu pasiskiepijo 24,49 proc. sveikatos priežiūros specialistų, o 2018–2019 m. sezonu – 20,58 proc.). Nėščiųjų skiepijimo sezoninio gripo vakcina aprėptys vis dar išlieka mažiausios iš visų rizikos asmenų grupių ir apytiksliai siekia vos 1 proc.

Kada reikia skiepytis?

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, kadangi kiekvienais metais yra pagaminama nauja vakcina. Gripo virusai pasižymi gebėjimu greitai mutuoti, todėl gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, kad atitiktų tą sezoną cirkuliuojančius gripo virusus. Antikūnai, kovai su gripo virusu, žmogaus organizme susidaro maždaug per dvi savaites po vakcinacijos, todėl skiepytis ne vėlu net ir įsibėgėjus gripo sezonui. Pakankamas antikūnų kiekis organizme išlieka iki 6–12 mėn. po vakcinacijos. Svarbu paminėti, kad vakcina gaminama ne iš gyvų susilpnintų gripo virusų, o iš virusų fragmentų, kurie yra inaktyvuoti, todėl net ir nėščiosioms, siekiant išvengti galimų nėštumo komplikacijų, taip pat rekomenduojama bet kuriuo nėštumo laikotarpiu pasiskiepyti nuo gripo.

Rizikos asmenų grupės skiepijamos valstybės lėšomis

Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti visiems, tačiau ypač svarbu, kad būtų paskiepyti rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė);
  • asmenys, dirbantys sveikatos priežiūros įstaigose;
  • asmenys, gyvenantys socialinėse globos ir slaugos įstaigose
  • nėščiosios.

Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti valstybės lėšomis nupirkta vakcina.

Kas yra gripas?

Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens–žiemos sezonu.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Vilniaus mieste

2018 m. Vilniaus mieste sergamumas gripu siekė 113 atvejų 10 000 gyventojų, t. y. 2,3 karto daugiau nei 2017 m. (48,14 atvejai 10 000 gyv.). 2018–2019 m. gripo sezono metu didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Vilniaus mieste nustatytas 2019 m. 6-ają savaitę, tuo metu jis siekė net 181 atvejų 10 000 gyv. Praėjusio gripo sezono metu buvo užregistruotos 4 mirtys nuo gripo.

Kaip užsikrečiama gripu?

Žmonių imlumas gripui yra didelis. Šia infekcija galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val.

Gripui būdingi simptomai ir galimos komplikacijos

Gripui būdinga staigi pradžia ir aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C), taip pat, nors vienas vietinis simptomas – kosulys, gerklės skausmas, sloga bei nors vienas iš bendrųjų simptomų – šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas. Gripas pavojingas ir dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, tokių kaip: plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt.

Gripo plitimo keliai ir prevencija

Gripo virusas lengviausiai plinta mažose, prastai ventiliuojamose patalpose, dulkėmis užterštose patalpose, o žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl gripo sezono metu taip pat rekomenduojama: dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, stengtis neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, o susirgus nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių ir likti namuose.

Daugiau informacijos apie gripą ir kiekvieną savaitę atnaujinamus sergamumo gripu duomenis apskrityje rasite NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/gripas-1.  

NVSC inf.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Taip pat skaitykite: