2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo – ir tai dar ne blogiausia žinia. Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad skurdo riba kyla sparčiau nei gyventojų pajamos, o labiausiai pažeidžiamos grupės grimzta dar giliau.

Kas penktas – žemiau ribos

Skurdo rizikos lygis šalyje per metus padidėjo 1,1 procentinio punkto ir pasiekė 22,6 proc. Tai reiškia, kad apie 653 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

Ši riba taip pat šoktelėjo – per metus padidėjo 13,5 proc. ir siekia 699 eurus vienam asmeniui per mėnesį. Keturių asmenų šeimai (du suaugusieji ir du vaikai) ji jau sudaro 1468 eurus.

Kaimas grimzta greičiau nei miestai

Ryškėja ir teritoriniai skirtumai. Miestuose skurdo rizika šiek tiek mažėjo ir siekia 17,7 proc., tačiau kaime situacija smarkiai pablogėjo – čia skurdo rizikos lygis šoktelėjo iki 33,4 proc.

Tai reiškia, kad kaimo gyventojai skurdo riziką patiria beveik dvigubai dažniau nei miestų gyventojai.

Senjorai – ant skurdo ribos

Didžiausią nerimą kelia vyresnio amžiaus žmonių padėtis. 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis pasiekė net 39,2 proc. ir per metus dar padidėjo.

Problemos esmė paprasta: vidutinė senatvės pensija (596,7 euro) nesiekia net skurdo ribos – sudaro tik 85,4 proc. jos dydžio. Tai reiškia, kad pensijos sistemingai atsilieka nuo realių pragyvenimo kaštų.

Dirbi – dar nereiškia, kad nesi skurde

Nors dirbančiųjų padėtis geresnė, net ir čia skaičiai neramina. 8,4 proc. dirbančių žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos.

Tuo metu tarp bedarbių skurdo rizika siekia net 62 proc., o tarp pensininkų – 43,3 proc.

Vieniši žmonės ir vieniši tėvai – didžiausioje rizikoje

Didžiausią skurdo naštą patiria:

vieni gyvenantys asmenys – 39,9 proc.;
vienas suaugęs su vaikais – 33,2 proc.

Tuo tarpu šeimose su vaikais situacija net šiek tiek gerėja – čia skurdo rizika sumažėjo iki 15 proc.

Be socialinių išmokų – dar blogiau

Socialinės išmokos išlieka vienu svarbiausių skurdo amortizatorių. Jei jų nebūtų (išskyrus pensijas), skurdo rizikos lygis šalyje šokteltų iki 31,1 proc.

Ypač jos svarbios vienišiems tėvams – be išmokų jų skurdo rizika išaugtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.

Absoliutus skurdas – taip pat auga

Dar grėsmingesnis signalas – absoliutaus skurdo augimas. 2025 metais jis pasiekė 7 proc., o tai reiškia apie 202 tūkst. žmonių.

Absoliutaus skurdo riba taip pat smarkiai pakilo – iki 446 eurų vienam asmeniui.

Didžiausias šio skurdo augimas fiksuotas tarp darbingo amžiaus žmonių – jų grupėje rodiklis šoktelėjo iki 9 proc.

Išvada – skurdo „žirklės“ plečiasi

Nors bendros pajamos Lietuvoje auga, skurdo rodikliai rodo priešingą realybę: daliai gyventojų gyvenimas gerėja, tačiau pažeidžiamiausios grupės vis labiau atsilieka.

Ypač ryškėja trys tendencijos:

- sparčiai blogėjanti situacija kaime,
- kritinė senjorų padėtis,
- augantis absoliutus skurdas tarp darbingo amžiaus žmonių.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje. 

Parengta pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis