Kiti žmonės – „gadžo“

Dar visai neseniai Jonavos romai nuo jonaviečio Vlado Kornijevskio lakstė panašiai taip, kaip nuo policijos.

Vienas pirmųjų žodžių, kuriuos V.Kornijevskis išmoko – „gadžo“. Taip romai vadina visus „baltuosius žmones“. Visi, kurie ne romai, yra „gadžo“.

„Kai pradėjau dirbti su šiuo projektu, pirmasis darbas buvo rasti žmones, įgyti jų pasitikėjimą. Ėjau pas romus į namus, kalbinau juos prie turgaus. Jie lakstydavo nuo manęs ir į kalbas su „gadžo“ nesileisdavo“, - prisiminė V.Kornijevskis.

Po ilgų pokalbių ir įtikinėjimų projekto koordinatoriui pavyko rasti kelis žmones, o netrukus į projektą jų įsijungė ir daugiau. Šiuo metu V.Kornijevskis dirba su 14 romų tautybės žmonių.  Tačiau pagalbos kreipiasi ir visa romų bendruomenė, jei atsiranda klausimų, į kuriuos jie negali rasti atsakymų.

Vienas iš motyvuojančių dalykų, kodėl romai sutinka dalyvauti ES finansuojamame projekte –galimybė išlaikyti egzaminus ir gauti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Didžiausia problema - skurdas

Romų integracijos į visuomenę prioritetai – darbo ir socialinių įgūdžių formavimas.

„Pradžioje teko dirbti su kiekvienu žmogumi atskirai - išsiaškinti, kokie jų rūpesčiai, kokios jų skolos ir panašiai.  Problemos - labai įvairios. Didžiausias rūpestis yra pinigų stygius. Nors atrodo, kad jie čia „daro biznį“ – pardavinėja cigaretes. Tačiau nėra taip, kad šie žmonės turėtų daug pinigų. Toli gražu.

Tačiau didžiausia jų bėda įvardinčiau skurdą. Tačiau skurdą ne tik materialųjį, o bendra prasme – nėra socialinių įgūdžių, išsilavinimo, trūksta patirties, ir dar – nuolatinė jų baimė dėl“, - pasakojo V.Kornijevskis.

Visų pirma, romai nemoka elgtis su pinigais ir planuoti savo išlaidų. Antra – jie turi skolų ir cigarečių tiekėjams, ir valstybei.

Prašo 20 litų

Tada, kai policija konfiskuoja cigaretes, romai vistiek privalo atsiskaityti su jų tiekėjais. Be to, tuomet teismas jiems skiria baudas už kontrabandinių rūkalų prekybą.

Pasak pašnekovo, net ir turėdami dideles skolas romai turi teisę gauti socialines išmokas.

„Tuomet jie rašo prašymą antstoliui, kad kas mėnesį nuskaičiuotų, tarkim, po 50 litų. Aš manau, kad jie gali gauti socialines išmokas, yra logiška ir teisinga. O ką daryti socialinių įgūdžių neturinčiam neraštingam žmogui? Eiti žudyti? Vogti?

Tiesa, šiuo metu seniūnijose įkurtos komisijos, kurios gali atimti net ir socialines pašalpas, nes šie žmonės neva turi ir papildomą pajamų šaltinį.

Kitaip tariant, už tą patį baudžiama du kartus. Todėl būna atvejų, kai jie ateina ir prašo paskolinti 20 litų, net reikia pirkti maistą“, - kalbėjo V.Kornijevskis.

V.Kornijevskiui savo mokinius tenka lydėti ir į savivaldybę, ir pas antstolius. Sutvarkyti skolų reiklaus, laiku pristatyti pažymas socialinėms išmokoms gauti – pagalbos romai ieško pas V.Kornijevskį.

Narkotikų platinti nesutiko

Pasak V.Kornijevskio, visi miesto romai yra kaip viena bendruomenė. Maždaug prieš penkerius metus jiems buvo pasiūlyta platinti narkotikus.

„Tačiau jonaviečiai nesutiko. Tada buvo sukviestas visuotinis romų susirinkimas, ir jie priėmė bendrą sprendimą prekiauti tik cigaretėmis“, - pasakojo V.Kornijevskis.

Todėl į turgų prekiauti rūkalais romai eina kaip į kasdienį darbą.

„Rasti nuolatinį darbą šiai grupei žmonių tikrai nėra lengva. Pats su tuo susidūriau. Didžiausia romų problema yra jų statusas.

Dažnas darbdavys turi išankstinį nusistatymą, kad romų nepriims. Be to, jei darbas Kaune, nemažai kainuoja važinėjimas, o didesnio, nei minimalaus atlyginimas, darbdaviai nemoka. Teko susidurti su situacija, kuomet buvo siūlomas pamaininis darbas Ramučiuose, Kauno rajone. Tačiau ir vėl – automobilio neturintiems žmonėms sunku po pamainos grįžti namo ar nukakti į darbą“, - problemas vardijo V.Kornijevskis.

Ir tai – dar ne viskas. Dėl savo papročių romų moterys negali dirbti su svetimais vyrais.

Mokymas rašyti - nuo vardo raidžių

Dar viena projekto kryptis – išmokyti romus bent minimalaus raštingumo. V.Kornijevskis pažinti raides juos moko iš senojo „Šaltinėlio“.

„Tenka mokyti parašyti savo vardą, pavardę. Elementarių dalykų. Pastebėjau, kad kai kuriems dėl savo neraštingumo išties gėda, ir jie nori išmokti rašyti ar skaityti“, - kalbėjo V.Kornijevskis.

Dažnai romai ateina pas V.Kornijevskį su įvairiais skolų išieškotojų raštais. Patys nemokantys jų perskaityti jie prašo V.Kornijevskio pagalbos.

Keista, tačiau neraštingi romai moka pasiimti greitųjų kreditų ar išsimokėtinai įsigyti mobiliojo ryšio telefoną.

„Greitieji kreditai jiems atrodo išeitis iš sunkių situacijų. Tačiau tai – ne tik romų problema, juk ir lietuviai turi rūpesčių dėl skolų iš greitųjų kreditų bendrovių“, - sakė V.Kornijevskis.

Neturi lyderio

Romai, kuriuos jonaviškiai mato besiburiuojančius prie turgaus, dažniausiai yra jau gimę Jonavoje.

„Jų šaknys – čia. Pastebėjau ir tai, kad jie savo vaikus linkę leisti į mokyklas, nori, kad jie turėtų bent kažkokį išsilavinimą“, - kalbėjo V.Kornijevskis.

V.Kornijevskis įvardijo ir vieną didžiausių Jonavos romų rūpestį – tarp jų nėra barono, aiškaus lyderio.

„O tai jiems labai svarbu. Susipažinęs su šiais žmonėmis aš taip pat sužinojau tai, ko anksčiau nesuvokiau. Didesnė problema, konfliktas visada sprendžiamas su vyresniojo pagalba. Todėl, jei Jonavoje tarp romų kyla rimtesni ginčai, iškyla problemos, vyresnį lyderį jie kviečiasi iš kito miesto“, - pasakojo V.Kornijevskis.