Savižudybės yra rimta visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl šios priežasties gyvybę praranda apie 800 000 žmonių. Šį skaičių galima mažinti didinant visuomenės sąmoningumą ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena skirta atkreipti dėmesį į šią problemą bei skatinti veiksmus, kurie padėtų sumažinti savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičių.
Dažnai nepagalvojame, kaip arti ši problema gali būti. Ji gali paliesti kiekvieną iš mūsų – draugą, šeimos narį, kolegą ar kaimyną. Savižudybė palieka gilų ir negrįžtamą skausmą artimiesiems, o kartu daugybę neatsakytų klausimų: kas galėjo pastūmėti žmogų tokiam žingsniui?
Įtemptame gyvenimo ritme svarbu prisiminti – tarpusavio ryšys yra esminis. Kiekvienas mūsų žingsnis, dėmesys ir pagalba gali suteikti vilties žmogui, kenčiančiam nuo minčių apie savižudybę, padėti atrasti šviesą tamsoje. Būtina atsisakyti gėdos ir abejonių – svarbiausia, kad žmogus pajustų, jog jis nėra vienas.
Primena, kur galima kreiptis nemokamos psichologinės pagalbos
Pernai dėl tyčinio susižalojimo netekome 566 gyventojų. Šiemet per mėnesį prarandame apie 40 žmonių. Šie skaičiai primena, kad psichinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros gerovės, kartu – paskata veikti. Pasaulinės savižudybių prevencijos dieną ligonių kasa primena, kaip gauti pagalbą emocinės krizės atveju.
Peršalę, susirgę kita liga, susižeidę ar norėdami profilaktiškai pasitikrinti įprastai nedvejodami einame pas šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje esame prisirašę. Taip pat be dvejonių turėtume kreiptis ir psichologinės pagalbos, kai emociškai sunku, kad tai netaptų dar rimtesne problema.
Pirminė pagalba – psichikos sveikatos centre
„Kilus psichologinių sunkumų pirmiausia reikėtų vykti į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai jis yra šeimos medicinos įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs. Jeigu tokio centro gydymo įstaigoje nėra, tarkime, kai įstaiga maža, ji turi paaiškinti savo pacientui, kuriame psichikos sveikatos centre jis gali gauti psichologinę ar psichiatrinę pagalbą. Tačiau gyventojai patys irgi gali pasirinkti, prisirašyti ir kreiptis į bet kurį kitą psichikos sveikatos centrą. Svarbiausia, kad jis dėl šių paslaugų turėtų sutartį su ligonių kasa ir būtų toje savivaldybėje, kurioje žmogus gauna šeimos gydytojo paslaugas, arba su ja besiribojančioje“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Urtė Gustainytė.
Tokiais atvejais pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos, o joms gauti nereikia siuntimo – registruojamasi iškart vizitui psichikos sveikatos centre.
Kokias paslaugas galima gauti?
Psichikos sveikatos centras gali padėti, kai žmogus patiria emocinių sunkumų, ištinka psichologinė krizė, yra psichikos sutrikimų. Tokiame centre, atsižvelgiant į situaciją, pacientui, grupei arba šeimai paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, atvejo vadybininkas. Galimi ir kiti specialistai.
„Psichikos sveikatos centre galima gauti būtinąją medicinos pagalbą. Jo specialistai atlieka psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, juos vertina, teikia priklausomybės ligų gydymo paslaugas, rūpinasi lėtiniais sutrikimais sergančių pacientų tęstine priežiūra, atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį pacientą lydintiems žmonėms bei kitas paslaugas. Iš ligoninės išrašytiems pacientams, suteikus skubią pagalbą dėl savižudybės, psichikos sveikatos centras taiko atvejo vadybą“, – sako Valstybinės ligonių kasos atstovė.
Kai pagalbos reikia namuose
Jeigu dėl sveikatos būklės pacientas negali atvykti į psichikos sveikatos centrą, pagalba jam gali būti suteikta namuose, o tam tikros paslaugos – nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras nuotoliniu būdu gali pratęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą, medicinos psichologas – konsultuoti. Sudėtingesniais atvejais išrašomas siuntimas pas antrinio ar tretinio lygio specialistus arba gultis į ligoninę.
Specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga
Pernai pradėta įgyvendinti ligonių kasos apmokama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga. Ji skirta žmonėms, kurie patiria stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo ar artimųjų sveikatos būklės. Pavyzdžiui, kai žmogus serga onkologine liga, patiria savižudybės grėsmę, taip pat kai gimsta naujagimis su sunkiais sveikatos sutrikimais, kai po nudegimo gresia neįgalumas ir kitais atvejais. Paslaugą skiria gydytojas, gydantis pagrindinę ligą, o teikia medicinos psichologai.
Per metus gali būti suteikta iki 12 tokių 45–60 minučių trukmės konsultacijų, iš jų 4 konsultacijas gali gauti artimieji. 40 proc. konsultacijų yra tiesioginės, kitos gali būti suteiktos nuotoliniu būdu.
Šiemet ligonių kasos apmokamą specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą per 800 pacientų suteikė Santaros klinikos ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Ruošiasi ir kitos gydymo įstaigos.
Jeigu pagalbos reikia skubiai
Ligonių kasa primena, kad skubią psichologinę ar psichiatrinę pagalbą psichikos sveikatos centruose galima gauti be eilės. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamais telefono numeriais, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose. Informacija apie tai skelbiama:
- iniciatyvos „Tu esi“ interneto svetainėje,
- psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“,
- ligonių kasų interneto svetainėje.
Jei savižudybės grėsmę patiriantis žmogus yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
