Seimas griežtai pasmerkė Rusijos, padedant Baltarusijai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui. Jis pasiūlė, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.

Lietuvos parlamentas pakvietė tarptautinę bendruomenę toliau teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai, įgalinant Ukrainą apginti savo laisvę ir suverenumą, atkurti teritorijos vientisumą ir užkirsti kelią tolesnėms masinėms civilių žudynėms.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-1494) vieningai balsavo 134 Seimo nariai. Šią rezoliuciją Lietuvos parlamentas priėmė iš karto po Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į Seimą.

Pristatydama rezoliuciją Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad šiuo metu mes kiekvieną dieną pradedame ir baigiame žiniomis iš Ukrainos. „Tai grėsminga, kruvina, širdį draskanti kronika, kurios mes tikrai nesitikėjome, kad teks patirti per mūsų gyvenimą. Tačiau dabar Europoje nėra ir negali būti svarbesnio įvykio už tai, kas vyksta vos už kelių šimtų kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus. Žodžiai „prievarta“, „žiaurumas“, „sadizmas“ pastarosiomis dienomis nepradingsta iš viešosios erdvės. Kiekvieno iš mūsų, tikinčio žmogiškumu, matant vaizdus iš Bučos ar iš kitų Ukrainos miestų, miestelių, krūtinę suveržia lediniai gniaužtai ir tai tik dalis to, ką Rusijos pasiųsti žudikai ir kankintojai daro Ukrainoje“, − sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, nors šiandien mes matome išskirtinę valstybių vienybę, akivaizdu, kad to dar per mažai. „Mes, Vakarų demokratijos atstovai, turime nustoti ant vienos sprendimų svarstyklių pusės dėti žmonių gyvybes ir kančias, o ant kitos laikinus mūsų kasdienybės nepatogumus. Ir mes, politikai, demokratinių valstybių atstovai, privalome kasdien kiekvieną valandą ir minutę daryti daugiau, veikti ryžtingiau ir greičiau, nes kiekviena valanda abejonių − tai naujas kulkų pliūpsnis Ukrainos miestuose, tai naujos bombos ant vaikų, moterų, senelių ir karių galvų“, − posėdyje kalbėjo parlamento vadovė.

Priimta rezoliucija Ukraina ir tarptautinė bendruomenė raginama nedelsiant nuodugniai dokumentuoti Rusijos Federacijos nusikaltimus, padarytus Ukrainos teritorijoje, ir įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn.

Seimas taip pat skatina toliau iš esmės stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kol Rusija išves savo karius iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, bei pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad jau esamų sankcijų įgyvendinimas būtų visapusis ir veiksmingas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos, tiek ir tarptautiniu mastu.

Sveikindamas Lietuvos Vyriausybės sprendimą visiškai atsisakyti dujų importo iš Rusijos, Seimas paragino ES ir NATO valstybes nares bei jų sąjungininkus pradėti taikyti visišką naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo iš Rusijos embargą.

Priimtame dokumente Seimas pasisakė už tai, kad visas su Vladimiro Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių ir juos dangstančių bei įgalinančių asmenų turtas būtų konfiskuotas ir jų Šengeno ar nacionalinės vizos būtų atšauktos, siekiant visiško ir neatidėliotino „auksinių“ pasų, vizų ir leidimų gyventi ES uždraudimo. Kartu jis pakvietė ES ir NATO valstybes nares pažeminti Rusijos diplomatinio atstovavimo lygį, užkardyti dezinformaciją skleidžiančius, prievartą skatinančius ir karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui teisinančius Rusijos žiniasklaidos kanalus ir priemones.

Seimo rezoliucija remiamos pastangos įsteigti Ukrainos solidarumo patikos fondą, skirtą Ukrainai po karo atstatyti, pradėti plataus masto investicijų programą ir atkurti šalies augimo potencialą, reiškiama parama visiems rusams ir baltarusiams, kurie priešinasi Kremliaus ir Minsko režimų nusikalstamam karui su Ukraina.

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: