Į Smurtinių nusikaltimų sąrašą buvo įtraukti tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, taip sulyginant visų nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisinę padėtį.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, atsižvelgti į tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus patyrusius asmenis ir suteikti jiems teisę į kompensaciją buvo itin svarbu, siekiant užtikrinti visų nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises.
Statistiniai duomenys rodo, jog Lietuvoje vidutiniškai per metus užregistruojama apie 11 tūkst. nesunkių nusikaltimų (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo atvejų). Po Seimo pritarimo, šie žmonės įgis teisę pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų, jei atitiks kitus įstatyme nustatytus kriterijus.
Seimas taip pat pritarė iniciatyvai visiems prokuroro ar teismo nukentėjusiais pripažintiems asmenims sudaryti vienodas galimybes kreiptis dėl kompensacijos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo metu dalis asmenų, pavyzdžiui, nužudyto asmens broliai, seserys ir kiti artimi giminaičiai dėl pernelyg siauro įstatymo apibrėžimo neturi teisės į žalos kompensavimą, nepaisant to, kad baudžiamajame procese yra pripažinti nukentėjusiaisiais dėl savo artimojo nužudymo.
E. Dobrowolskos teigimu, visų nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų teisės privalo būti grindžiamos konstituciniu lygiateisiškumo principu ir atitikti Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatas.
Teisingumo ministerija Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšas regreso tvarka išieško iš nusikaltimus padariusių asmenų. Pastaraisiais metais iš šios programos lėšų per metus vidutiniškai kompensacijoms skiriama virš 350 tūkst. eurų.