„Jei moksliniai tyrimai rodo, kad pamokų pradžios laikas turi įtakos paauglių savijautai ir mokymosi rezultatams, turime tai įvertinti ir, jei reikia, keisti tvarką“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
Kreipimesi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją Seimo narys siūlo inicijuoti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naujausius mokslinius tyrimus apie paauglių miego trukmės ir biologinio ritmo poveikį mokymosi procesui ir rezultatams. Rašte siūloma atsižvelgti į mokslinių tyrimų duomenis ir įvertinti poreikį koreguoti higienos normos nuostatas, reglamentuojančias pamokų pradžios laiką Lietuvos mokyklose.
Kaip teigia neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, tirianti miego ir biologinių ritmų poveikį, paauglystėje miego ciklas natūraliai pasislenka apie 2 valandas, todėl labai ankstyva pamokų pradžia daliai mokinių nesutampa su jų fiziologiniu budrumo ritmu. 40–60 proc. paauglių nepasiekia rekomenduojamos miego trukmės, o lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, didesniu nuovargiu ir silpnesniais mokymosi rezultatais.
Rašte taip pat siūloma svarstyti galimybę vyresniųjų klasių mokiniams pamokas pradėti vėliau nei šiuo metu numatyta. Taip pat siūlomas lankstesnis modelis – toje pačioje mokykloje sudaryti galimybę daliai mokinių pamokas pradėti 8 val., kitai daliai – 9 ar 10 val., atsižvelgiant į individualius poreikius ir šeimų galimybes.
Pasak L. Kazlavicko, toks sprendimas leistų ugdymo organizavimą labiau derinti prie mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų ir prisidėtų prie individualizuoto ugdymo įgyvendinimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad tai galėtų pagerinti mokinių savijautą, dėmesio koncentraciją ir mokymosi pasiekimus. Mažesnis mokinių nuovargis galėtų turėti teigiamos įtakos mokyklos ir klasės klimatui bei efektyvesniam mokytojų darbui.
„Suprantant pokyčio jautrumą, šį klausimą būtina vertinti kompleksiškai, įtraukiant švietimo bendruomenę ir įvertinant mokytojų darbo krūvius, pavėžėjimą, neformalųjį ugdymą bei kitus praktinius aspektus“, – teigia Seimo narys L. Kazlavickas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto inf.
