Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kalbininkų tvirtinimu, visos dabartinės pasaulio kalbos kilo iš vienos kalbos – prokalbės.
Žmonės visada siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto.
Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba perteikiame savitą pasaulio suvokimo būdą. Ir mes nuolat stengėmės išsaugoti savo kalbą: kai Lietuva priklausė Sovietų sąjungai, lietuvių kalba perėmė daug slavizmų, jai išsilaisvinus, į kalbą ėmė plūsti angliški žodžiai. Kalbininkai juokaudami sako, kad „anksčiau rusenome, dabar – anglėjame".
Mes, lietuviai, galime didžiuotis savo kalba, nes ji – seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, panaši į klasikinę indų kalbą – sanskritą. Mūsų kalba labai archajiška: kai kurie žodžiai vartojami jau penkis ar net septynis tūkstančius metų. Ar žinome, jog žodžiams akis, ašara, širdis, brolis, duktė, ugnis, akmuo, aušra, diena, jūra, migla, naktis, rasa, saulė, upė, vanduo, duona ir kt. yra net penki tūkstančiai metų?
Tad didžiuokimės ir puoselėkime savo gimtąją – lietuvių – kalbą!
Jonavos rajono savivaldybės meras Eugenijus SABUTIS
Administracijos direktorius Valdas MAJAUSKAS
