Į portalą jonavoszinios.lt kreipėsi vienos įstaigos darbuotojai, iškėlę klausimą, ar darbdavys turi teisę filmuoti juos darbo metu? Pastarieji nenorėjo viešai atskleisti nei savo tapatybių, nei darbovietės, mat baimasi neigiamos darbdavio reakcijos. Jų klausimas perduotas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI). Ši pateikia paaiškinimą, kuriame akcentuojama, kad daug kas priklauso nuo to, kokiu tikslu darbdavys imasi filmavimo priemonių. Bet kokiu atveju, visa filmuota medžiaga PRIVALO būti tvarkoma ir laikoma vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).
Asmens duomenų tvarkymui - griežti reikalavimai
,,Kadangi BDAR nėra atskirai reglamentuojamos nuostatos, susijusios su vykdomu vaizdo stebėjimu, šis turi atitikti bendras BDAR nuostatas, t. y. asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Priešingu atveju, asmens duomenys negali būti tvarkomi", - akcentuoja VDAI teisės skyriaus patarėja Margarita Valčiukė.
Duomenys turi būti adekvatūs ir proporcingi siekiamiems tikslams
Pasiteiravus, ar darbdavys turi teisę filmuoti darbuotojo darbo vietą, M. Valčiukė paaiškina, kad aptariamame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos duomenų apsaugos valdybos (toliau – EDAV) 2020 m. sausio 29 d. priimtose gairėse dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo įrenginius (toliau – Gairės) nurodyta, kad vaizdo ar garso duomenys turi būti adekvatūs ir proporcingi siekiamiems tikslams. Kitaip tariant, atsižvelgiant į siekiamus tikslus kiekvienu konkrečiu atveju reikia taikyti adekvatumo principą, kuris iš duomenų valdytojo pusės reikalauja asmens duomenų tvarkymo mažinimo prievolės, t. y. duomenų valdytojas turi įvertinti, ar konkrečiu atveju vaizdo įrašymas būtų pateisinama ir proporcinga priemone, atsižvelgiant į tai, ar buvo naudojami kiti būdai ar priemonės nurodytam tikslui pasiekti, kodėl jos pasirodė nepakankamos arba netinkamos siekiant nurodyto tikslo. Pažymėtina, jog vaizdo stebėjimas nėra būtinybė, jei yra kitų priemonių tikslams pasiekti. Priešingu atveju kyla pavojus privatumo trūkumą priimti kaip įprastą situaciją.
,,Dėl vaizdo stebėjimo darbo vietoje, svarbu įvertinti, ar toks stebėjimas vykdomas dėl to, kad darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ar kt., kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų, o vaizdo stebėjimo priemonės, skirtos nuotoliniu būdu kontroliuoti darbo kokybę, neturėtų būti leidžiamos. Kitaip tariant, vertinant vaizdo stebėjimo darbo vietoje teisėtumą svarbu atsižvelgti į tai, kokiais tikslais siekiama vykdyti vaizdo stebėjimą. Pavyzdžiui, pareigą tvarkyti vaizdo duomenis darbo vietoje gali nustatyti teisės aktai (žr. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą), tokiu atveju teisės aktai turi būti vykdomi juose nurodyta apimtimi. Tuo atveju, jei vaizdo stebėjimą būtų siekiama vykdyti darbuotojų stebėsenos ar kontrolės tikslais, vadovaujantis BDAR 35 straipsniu ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI) parengtu Duomenų tvarkymo operacijų, kurioms taikomas reikalavimas atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, sąrašo 10 punktu, darbdavys turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kurio metu turi būti įvertintas ir vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumas ir proporcingumas. BDAR 36 straipsnyje nurodytais atvejais, atlikus poveikio duomenų apsaugai vertinimą darbdaviui gali kilti pareigą kreiptis į VDAI dėl išankstinių konsultacijų suteikimo.
Papildomai pažymime, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavo praktiką, abejotina, ar vaizdo stebėjimas galėtų būti vykdomas ten, kur darbuotojai tikisi privatumo, pavyzdžiui, poilsio kambaryje, drabužinėje", - aiškina specialistė.
Privalo informuoti
Svarbu ir tai, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje kurioje nurodyta, kad tvarkant vaizdo ir (ar) garso duomenis darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, tvarkant asmens duomenis, susijusius su darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėsena, šie darbuotojai apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu pateikiant BDAR 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją.
,,Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, atliekantis vaizdo stebėjimą, privalo pasirengti vaizdo stebėjimo taisykles ir su jomis supažindinti savo darbuotojus. Kitaip tariant, vien informacinės lentelės pakabinimas nebūtų pakankama priemonė darbuotojų informavimui.
Tai nėra vertinama kaip darbuotojo sutikimas dėl vaizdo stebėjimo, o kaip darbuotojo informavimas apie jo asmens duomenų tvarkymą. Kokiomis konkrečiomis priemonėmis pateikti BDAR 13 straipsnyje esančią informaciją ir informuoti savo darbuotojus apie vykdomą vaizdo stebėjimą pasirenka pats duomenų valdytojas", - aiškina M. Valčiukė.
Turi užtikrinti saugumą
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informuoja, kad duomenų valdytojai, kurių veikloje tvarkomi asmens duomenys, turi užtikrinti tinkamas technines ir organizacines priemones šių asmens duomenų apsaugai, kaip tai nustatyta BDAR 24, 25 ir 32 straipsniuose.
,,BDAR nenustato, kokių konkrečiai saugumo priemonių turėtų imtis duomenų valdytojas, tačiau nustato tokių priemonių pasirinkimo kriterijus: techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas, asmens duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus turi būti parinktos tinkamo lygio saugumo priemonės, kurios turi būti reguliariai vertinamos ir atnaujinamos. Taip pat galite susipažinti su VDAI paskelbtomis Tvarkomų asmens duomenų saugumo priemonių ir rizikos įvertinimo gairėmis duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams (skaityti), kuriose pateikta informacija, kaip atlikti rizikos vertinimą ir kokios minimalios saugumo priemonės turėtų būti taikomos, priklausomai nuo rizikos laipsnio", - teigė specialistė.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.
