Praėjusį savaitgalį perėjome iš žiemos į vasaros laiką - kovo 27 d. (sekmadienį), laikrodžius pasukome viena valanda į priekį. Prieš persukant laikrodžius, rubrikoje „Vieša nuomonė“ kvietėme skaitytojus pasisakyti, ką jie mano apie tai? O šiandien su skaitytojais dalinamės, kokių pasiūlymų, nuomonių ir pastebėjimų sulaukėme. Vaistininkai dalija patarimus, kaip padėti sau, jei jaučiame nemalonias laiko persukimo pasekmes.     

„Palikti VIENĄ laiką, jau bet kurį!!!“

„Jokios naudos neduodantis veiksmas. Norint minimizuoti sukiojimo žalą, reikėtų kartu keisti ir visus grafikus ir tvarkaraščius. Tada laikrodžiai pasisuktų, bet niekas nieko nepajustų“, - siūlė Arvydas (56 m.).

„Geresnis vasaros laikas, rudenį pasukus laikrodį ilgiau trunka persiorientuoti“, - rašė Vyta (60 m.).

„Palikti tą patį laiką, - siūlo Giedrė (28 m.). - Persukus laikrodį tikrai sunku įprasti.. ypač kai yra mažų vaikų“.

„Palikti VIENĄ laiką, jau bet kurį!!! Man priimtinesnis būtų prigimtinis, žiemos meto, kai RYTAI pasidaro natūraliai šviesūs, be streso!“, - dėstė Galyte (63m.).

 „Labai tinka vasaros laikas, nes esu vyturys. Savaitę kokią pasikankini rudenį, pripranti ir prie žiemos laiko. Kad tik tokios bėdos būtų gyvenime....“, - sako Alina (64 m.).

„Kas iš to pasikeis. Bet atsakysiu taip - dabar pasukam į priekį ir paliekam taip visam laikui. Na kiek gi galima balamutinti žmogaus organizmą? Ypač vaikam sunku, kai sukalioja tą laiką“, - rašo Jolanta (47 m.).

„Tik už vasaros laiką, nes, grįžus po darbų, norisi dar pasidžiaugti šviesiu laikotarpiu, o darbe bet kokiu atveju jungiame šviesą...“,- nuomonę išreiškė Vita (55 m.).

Kitos skaitytojų atsiųstos nuomonės daugmaž panašios – reiškė norą palikti vasaros laiką visam laikui ir būtinai atsisakyti laikrodžių sukinėjimų. O ką apie tai kalba medikai?

 Vaistininkė sako, kad tam galima pasiruošti

Nors laiko persukimas dukart per metus  jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga. Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laiko persukimui jautresni žmonės. Kaip sau padėti?

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumai žmonių adaptacija persukus laiką užtrunka apie savaitę ar trumpiau, tai nėra itin ilgas laikotarpis. Tačiau jautresniems vienos valandos skirtumas gali sujaukti gyvenimo ritmą ir ilgiau, net ir trims savaitėms.

„Dėl laiko persukimo dažnas jaučiasi prasčiau. Jautriau į pokytį reaguoja asmenys, turintys širdies ir neurologinių susirgimų, kenčiantys nuo depresijos. Taip pat prie pokyčių sunkiau adaptuotis „vyturiams“, mėgstantiems keltis  itin anksti.“, – apie jautrumą laiko persukimui pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Pavasarį prisitaikyti sunkiau

Lyginant rudens persukimo laiką su pavasario laiko persukimo metu, šaltuoju laikotarpiu žmogaus organizmas prie to prisitaiko kiek lengviau. „Rudenį prisitaikyti lengviau, nes įprastai daugiau pamiegame ir organizmas prie laiko pokyčių adaptuojasi greičiau.  Pavasarį prisitaikyti sudėtingiau , nes, persukus laiką, vienos valandos mums pritrūksta“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Laiko persukimo įtaka gali pasireikšti ne tik akivaizdžia nemiga ar įtampa, bet ir vos juntamais požymiais, pavyzdžiui, pirmadienį, po laiko persukimo, darbe gali būti sunkiau susikaupti:

„Persukant laiką labiausiai žmonės skundžiasi suprastėjusia miego kokybe, tačiau sutrikęs miegas gali išprovokuoti ir kitus neigiamus pojūčius: nuovargį, stresą, nesugebėjimą susikaupti, blogą nuotaiką. Miego metu gaminamas hormonas melatoninas – itin reikalingas mūsų sveikatai ir nuotaikai, jis reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, turi įtakos mūsų psichikai ir darbingumui“,- pasakoja E.Ramaškienė.

Galima pasiruošti

„Tiems, kuriuos itin stipriai vargina laiko sukimas rekomenduočiau tris paras prieš ir bent 2 po laiko persukimo, vakarais išgerti melatonino preparatų. Juos vartoti reikia apie valandą iki miego. Taip pat reikėtų nepamiršti ir natūralių vaistažolių, t.y. melisos, sukatžolės, pipirmėtės turinčių arbatų ar augalinių preparatų. Juos taip pat galima vartoti tik svarbu tai daryti jau kelios dienos iki laiko persukimo“, – pataria Elvyra Ramoškienė.

Pasak jos, laiko persukimo  laikotarpiu itin svarbus sveikas miego, darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Visa tai gali padėti lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčių ir išvengti nemalonių pojūčių.

 

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: