Sodininkų konfliktai neretai tampa aršia kova, kuri net „persikelia“  į teismus. Per arti kaimyninio sklypo  pastatyta tvora, šiltnamis, užsodinti medžiai ar gyvatvorės ir pan.  – dažna nesutarimų priežastis. Panaši situacija tarp sodininkų, bene dešimtmetį, klostosi ir sodų bendrijoje (S/B) „Ąžuolas“, esančioje Jonavos rajone.

„Kenčia“ 10 metų

Į žiniasklaidą kreipėsi moteris J.G. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi), kuri, anot jos, nuo savo sodo kaimyno "kenčia" apie 10 metų, mat šis neprižiūri savo gyvatvorės, kuri pasodinta per arti josios sodo ribos. Moteris tikina, kad kaimyno gudobelių gyvatvorė išsikerojo tiek, kad veržiasi į jos sklypą ir atsiunčia kelias tai įrodančias nuotraukas. Sodininkė ne kartą prašė kaimyno nugenėti savo gyvatvorę ne tik iš savo, bet ir iš jos sodo pusės, tačiau anot moters, kaimynas nereaguoja.  Moteriškė pasakojo, kad nebežino kur daugiau kreiptis, nes raginimų ir laiškų jau yra parašius, tačiau situacija nesikeičia.

"Mano sklypas randasi į kairę pusę (su šiltnamiu). Po dešine puse randasi kaimyno sklypas su neprižiūrima gyvatvore. Ji veržiasi per mano tvorą į mano sklypą ir man trukdo jau daugiau nei  10 metų. Aš turiu sodą nuo 1985 m. Kaimynas pirko savo sklypą prieš maždaug 20 m., apsodino pakraštį gudobelės medelių sodinukais apie 60-70 cm atstumu nuo rubežiaus ir nuo to laiko prasidėjo problemos. Ypač jos paūmėjo, kai medeliai užaugo, o gyvatvorės aukštis pasiekė 2 m ir daugiau, nes gyvatvorės išorė karpoma ne daugiau 1 kartą per metus. Paskutinį kartą buvo kirpta 2019 m. birželio mėn., o patvorys neprižiūrimas aplamai. Nuotraukose puikiai matosi, kaip gyvatvorės šakos braunasi per mano tvorą ir užgula mano augalus bei šiltnamį“, - tikina sodininkė J.G.  

Kaimynas nesilaiko galiojančių taisyklių?

Siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp sodininkų, Aplinkos ministerija atnaujino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, kurių suvestinė redakcija įsigaliojo 2019 m. balandžio 25 d. Moteris su šiomis taisyklėmis susipažino ir teigia, kad kaimynas jų nesilaiko.

„Pagal dabartinius įstatymus gyvatvorės aukštis turėtų būti iki 1,3 m, t.y.,  lygus su mano tvora. Gyvatvorės medeliai  taip pat galėtų būti pasodinti ne arčiau 2 m nuo rubežiaus. Kaimynas tvirtina, kad tai krūmai ( aš turiu foto, kur aiškiai matosi, kad tai medeliai), bet ir tokiu atveju, ne arčiau 1 m.  Kalbėjau su juo keletą kartų, rašiau ir siunčiau net 2 laiškus, prašiau pagalbos iš pirmininko, bet rezultatas lygus nuliui. Labai nesinori kreiptis į teismą. Gyvatvorė galėtų būti pasodinta arčiau nei numato įstatymas, jei aš raštiškai sutikčiau, panašiai, kaip aš turiu sutikimą ankstesnės kaimyno sklypo savininkės mano šiltnamio pastatymui", - situaciją dėsto sodininkė iš sodų bendrijos "Ąžuolas", esančios Jonavos rajone.

Kas padės išspręsti konfliktą?   

Pasitaiko, kad kaimynų konfliktus sprendžia teismai, kurie, savo nutarimu, įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus – per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, atlyginti padarytą žalą ir pan.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.

Jeigu taisyklių nesilaikoma, reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teritorinės valdybos Aplinkos apsaugos inspekciją.

Portalas jonavoszinios.lt kreipėsi į Jonavos r. savivaldybės statybos, remonto ir architektūros skyrių – buvome nukreipti į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Po kelių dienų gautas inspekcijos atsakymas, kad kreiptis reikia į Aplinkos ministeriją. Po kreipimosi į minėtą ministeriją, gautas Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialisto Mindaugo Žolyno išaiškinimas, kuriame pažymima, kad Aplinkos ministerija neįgaliota aiškinti teisės aktų, todėl teikiama ministerijos specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ir sprendimu konkrečioje situacijoje.

„Veisdamas medžius ir krūmus privačioje žemėje, žemės sklypo savininkas ar valdytojas turi laikytis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 (toliau – taisyklės), reikalavimų. Taisyklių, įsigaliojusių 2008 m. sausio 6 d., reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams. Kaip galima suprasti iš pareiškėjos laiško, kaimyno sklype gyvatvorė pasodinta anksčiau, nei įsigaliojo taisyklės. Taisyklės nustato, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, visose sklypo pusėse gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio (pietinėje sklypo pusėje – iki 2 m aukščio). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už taisyklių pažeidimą numato administracinę atsakomybę – bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.42 straipsnis reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų savininkų tarpusavio santykius dėl medžių, krūmų ir kitų augalų dalių bei jų vaisių. Vadovaujantis minėtu straipsniu, žemės sklypo savininkas (šiuo atveju besikreipianti pilietė) turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype (šiuo atveju kaimyno) augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jos žemės sklype, prieš tai įspėjusi ir nustačiusi terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukusi jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypu“, - teigia specialistas M. Žolynas.

Kaip šioje situacijoje elgtis sodininkei?

Su sodininkės kaimynu susisiekti nepavyko, tačiau tikimasi, kad moters kaimynas atpažins aprašytą situaciją ir savo gyvatvorės priežiūrai skirs didesnį dėmesį.

Ar sodininkė teisi, reikalaudama iš kaimyno, jog šis prižiūrėtų savo peraugusią gyvatvorę? Peršasi atsakymas, kad taip, tačiau neišklausius antros kaltinamos pusės, sunku daryti išvadas. Vienok, yra galiojančios Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, administracinių nusižengimų kodeksas, yra teismų praktika, galiausiai, ne tai kad oficialus teisės aktų išaiškinimas, bet Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė leidžia daryti prielaidą, kad jei moters kaimynas nesitvarkys, sodininkei teks „pasiraitoti rankoves“, kibti į darbus ir pačiai apgenėti ar pašalinti kaimyninio sklypo gyvatvorės šakas ir šaknis, besiveržiančias į jos valdas.