Portalo jonavoszinios.lt redakciją pasiekė moters prašymas padėti išsiaiškinti, į ką kreiptis dėl išstojimo iš sodininkų bendrijos, ir ar išstojimas apskritai įmanomas? Anot laišką atsiuntusios jonavietės, nuolatos gyvendama sodų bendrijoje ir mokėdama individualius mokesčius, ji nesulaukianti pirmininko konkretaus paaiškinimo, kodėl reikia mokėti dar ir nario mokestį. Lietuvos Sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas paaiškina, kokios yra išstojimo galimybės ir už ką mokami nario mokesčiai.

Už ką mokame nario mokestį?   

Anonime norėjusi likti moteris laiške pasakoja, kad sodų bendrijoje gyvenama nuolatos ir mokami individualūs mokesčiai.

Situacija tokia, kad nuolatos gyvename sodų bendrijoje. Čia deklaruota ir gyvenamoji vieta. Kasmet sodų bendrijos pirmininkas renka nario mokestį. Tačiau man kyla klausimas, už ką mes mokame? Mokestis nėra didelis apie 15 eur. per metus. Tačiau pirmininko paklausus už ką mes mokame, ką mes, kaip sodų bendrijos nariai už tai gauname, jis konkrečių argumentų neturėjo, tepasakė,  kad reikia mokėti atlyginimus jam ir buhalterei. Nieko apčiuopiamo jis paaiškinti negalėjo“, - dėsto gyventoja bei priduria, kad jos argumentai – konkretesni.

„O mano argumentai labai aiškūs. Už ką mes turime mokėti bendrijai, jeigu mes mokame žemės mokestį savivaldybei, turime individualias sutartis su Jonavos paslaugomis dėl komunalinių atliekų surinkimo, stambiagabaritines atliekas vežame į surinkimo aikštelę, apšvietimo nėra, bendro naudojimo keliukus aplink namą tvarkome patys ir t.t.  Tai todėl ir kyla klausimas, už ką mes turime mokėti bendrijai, ir ar įmanomas išstojimas iš jos?“, - klausia moteris.

Net ir išstojus iš bendrijos, ne nariai nėra atleidžiami nuo mokėjimų 

Jonavos rajone veikia kelios dešimtys sodininkų bendrijų. Kai kurios jų yra Sodininkų bendrijų asociacijų narės.

Aptariamą jonavietės situaciją detalizuoja Lietuvos Sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis, kuris tvirtina, kad Lietuvoje narystė bet kurioje organizacijoje nėra privaloma ir bet kuris sodininkų bendrijos narys gali išstoti iš bendrijos parašęs prašymą pirmininkui. Atkreipiamas dėmesys, kad net ir išstojus iš bendrijos, ne nariai nėra atleidžiami nuo mokėjimų.  

„Išstojus iš bendrijos, sklypo savininkas mokesčius moka pagal išrašytas sąskaitas, mokesčio dydis nustatomas susirinkimo metu pagal suplanuotus darbus ir išlaidas. Ne nariai nėra atleidžiami nuo mokėjimų, kadangi visos infrastruktūros priežiūros išlaidos (kelių priežiūra, vandens tiekimas, bendrų zonų tvarkymas ir t.t.) tektų tiktai bendrijos nariams, o naudotų visi sklypų savininkai. Kur išleidžiamos lėšos ir kas padaryta galima sužinoti metinėse ataskaitose. Žinoma, ne visos bendrijos yra aktyvios ir organizuoja įvairius atnaujinimus ar objektų priežiūrą, tačiau tai nusprendžia sodininkai susirinkimo metu, bendrijos pirmininkas tik vykdo susirinkimo numatytus darbus“, - teigia Lietuvos Sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

Taigi, jeigu apsisprendėte išstoti iš bendrijos, jums tereikia parašyti prašymą išbraukti iš bendrijos narių. Visa tvarka turėtų būti aprašyta konkrečios Sodininkų bendrijos įstatuose, tačiau jei tokių neturite, visuomet galite pasiskaityti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą (ČIA), kuris galioja visoms sodų bendrijoms.

Įstatyme rašoma, kad bendrijos narys turi „ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nuosavybės teise jam priklausančio sodo sklypo perleidimo apie numatomą sudaryti perleidimo sandorį ir išstojimą iš bendrijos įstatų nustatyta tvarka pranešti bendrijos valdymo organui.“

 

 

Taip pat skaitykite: