Spalio 14-ąją visoje šalyje vyks prevencinė akcija „Švilpukas saugo“, kviečianti prisiminti, kad saugumas kelyje prasideda nuo budrumo ir atsakingo elgesio. Lietuvos policijos pareigūnai kartu su socialinės iniciatyvos partnere UAB „Autoaibė“ šios akcijos metu vairuotojams dalins ultragarsinius švilpukus – mažas, bet veiksmingas priemones, padedančias sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką.

Tikslas – saugumas kelyje ir gyvūnų gerovė

Prevencinės akcijos tikslas – skatinti vairuotojų sąmoningumą laikytis Kelių eismo taisyklių, mažinti eismo įvykių – transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais – skaičių ir jų padarinius, kurti saugią aplinką visiems eismo dalyviams bei rūpintis gyvūnų gerove. „Švilpukas saugo“ – ne tik praktinė priemonė, bet ir simbolinis priminimas, kad atsakomybė, pagarba ir budrumas kelyje gali išsaugoti gyvybes. Kiekvieną rudenį ši iniciatyva tampa jau daugiau nei akcija – ji virsta bendro rūpesčio ir saugumo ženklu.

Susidūrimų su gyvūnais daugėja

Susidūrimų su gyvūnais per 7 metus padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 863 atvejų 2024 metais. Pastaruosius 4 metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai – gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

Gamtos fotografas, ornitologas ir rašytojas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove, Marius Čepulis teigia, kad Lietuvoje laukinių gyvūnų populiacija yra išaugusi kelis kartus, nes gyvūnams pakanka maisto, prisideda ir švelnesnis klimatas – daugiau gyvūnų išgyvena žiemas – tai pati svarbiausia priežastis.

Gamtininkas Marius Čepulis apie laukinių gyvūnų populiaciją

„Labai išaugusi elnių populiacija, labai daug stirnų. Nors ne taip smarkiai, bet ir briedžių populiacija padidėjusi, o šernų kiekis priklauso nuo regiono – vienur jų padaugėja, kitur sumažėja. Smulkesni gyvūnai – usūriniai šunys, barsukai – taip pat pakliūva po automobilių ratais. Ir jų populiacijos gana stipriai didėja“, – teigia M. Čepulis.

Kadangi eismas yra intensyvesnis – daugiau automobilių, daugiau gyvūnų, todėl daugiau būna ir susidūrimų. Gamtininkas duoda patarimą: „Pamatęs gyvūną prie kelio, vairuotojas visada turi smarkiai pristabdyti – nesvarbu, koks tai gyvūnas. Gyvūnai nesupranta atstumo, reaguoja į šviesas ir gali netikėtai išbėgti į kelią. Be to, jei bėga vienas, beveik visada po jo bėga ir kiti. Pavyzdžiui, jei kerta kelią vienas elnias – tikėtina, kad iš paskos bėgs dar keli, tas pats pasakytina ir apie šernus ar stumbrus. Todėl pamačius vieną gyvūną būtina sulėtinti greitį ir stebėti aplinką – dažnai po pirmojo kelią kerta antras, trečias ar net ketvirtas. Tai labai svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.“

Rugsėjis–spalis – elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis, todėl ten, kur keliai eina pamiške, vairuotojai turi būti itin atsargūs, ypač temstant ir švintant.

Perspėjimai vairuotojams

„Rujos laikotarpiu gyvūnai tampa ypač aktyvūs“, – perspėja M. Čepulis. Jis pabrėžia, kad kalbame ne apie migraciją visoje Lietuvoje – tokio reiškinio nėra, tačiau gyvūnai pereina iš vienos vietos į kitą, ypač ten, kur kelias kerta jų mitybos ir poilsio teritorijas.

„Būtent temstant ir švintant gyvūnai yra aktyviausi – eina iš miškų maitintis ir grįžta atgal. Vidury nakties jų judėjimas mažesnis, bet vakare ir anksti ryte – pats aktyvumo pikas. Rujos metu, kai daugiau gyvūnų susirenka į vieną vietą, jų elgesys tampa dar aktyvesnis, todėl kelyje tikimybė juos sutikti išauga“, – sako gamtininkas.

Tad jei kelias kerta tokias vietas, būtina būti itin atidiems. Pasak eksperto, vienas iš būdų apsisaugoti – pasirinkti tinkamą greitį. Lėtesnis važiavimas suteikia laiko sureaguoti ir sustabdyti automobilį.

„Elnių rujos metu per mišką pats važiuoju ne didesniu nei 60 km/h greičiu“, – tikina M. Čepulis.

Policija ragina saugotis gyvūnų keliuose

Daugiausia skaudžių susidūrimų keliuose nutinka su briedžiais – jie dideli, sunkūs ir dažnai pasirodo visiškai netikėtai. Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius užfiksuota 4 700 susidūrimų su gyvūnais. Tai 11 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Iš jų 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai: žuvo vienas asmuo, sužeista 14.

„Vienas neatsargus momentas kelyje gali kainuoti gyvybę – tiek vairuotojo, tiek gyvūno. Todėl raginu visus rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, kuria važiuojame“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai penkiolikoje miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje – dalins saugumo priemones – ultragarso švilpukus. UAB „Autoaibė“ šiemet akcijai skyrė 2 000 šių įrenginių.

Saugumui keliuose – policijos ir „Autoaibės“ iniciatyva

UAB „Autoaibės“ vykdomasis direktorius Ignas Pusvaškis pabrėžia, kad tokie švilpukai yra tik viena iš priemonių, padedančių išvengti nelaimių, tačiau jie negali būti laikomi absoliučiai patikimu sprendimu.

„Jei Jums tenka važinėti užmiesčio keliais, užsiklijuokite švilpukus, kurių skleidžiamo garso žmogus net negirdi, o laukiniai gyvūnai į jį reaguoja. Jau kelinti metai, kai jungiamės prie, mūsų požiūriu, prasmingos Lietuvos policijos iniciatyvos ir stengiamės prisidėti prie saugumo keliuose bei gatvėse. Ruošiant automobilį rudens kelionėms, prie jo tikrai naudinga priklijuoti ir šį prietaisą. Saugios kelionės, ypač tamsiuoju paros metu – tai ne tik techniškai tvarkingas automobilis, kartu būtinas ir didesnis vairuotojų dėmesingumas. Ypač svarbu visada pasirinkti saugų greitį ir neprarasti atidumo“, – sako I. Pusvaškis.

UAB „Autoaibės“ atstovas priduria, kad įmonė džiaugiasi didėjančiu vairuotojų sąmoningumu – vis daugiau jų domisi, kaip papildomai apsisaugoti nuo susidūrimų su gyvūnais. Vairuotojai vis dažniau ateina pasiteirauti apie tokias priemones, o jų pardavimai kasmet nuosekliai auga.

Kaip veikia ultragarsinis švilpukas

Ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.

Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Pavyzdžiui, galvijų girdimas diapazonas yra nuo 16 Hz iki 40 kHz. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai. Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant jų uždedami patys švilpukai.

Kaip elgtis po susidūrimo su gyvūnu

Vairuotojus apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Šie ženklai ir įrengti tuose pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose gali dažniau judėti laukiniai gyvūnai.

Apie eismo įvykį, jei nukentėjo žmonės, būtina pranešti policijai, o jei kelyje partrenkiamas ar pastebimas sužeistas laukinis gyvūnas, reikėtų skambinti numeriu 112. Operatorius perduos informaciją atitinkamoms tarnyboms – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybės gyvūnų globos tarnybai. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina medžioklės plotų savininkai (medžiotojai arba savivaldybės). Jei gyvūnas gyvas, tuomet į pagalbą skuba Gyvūnų globos organizacija.

Akcija „Švilpukas saugo“ siekia, kad Lietuvos keliai taptų saugesni tiek vairuotojams, tiek laukiniams gyvūnams. Daugiau dėmesio, atsargumo ir prevencinių priemonių gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybes.

           ATSIMINKITE:

• laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 iki 23 val. vakaro ir nuo 4 iki 5 val. ryto;

• gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti ir apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje, elgiasi nenuspėjamai;

• pro gyvūną važiuokite labai lėtai ir atsargiai;

• kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl stebėkite, ar aplink matomą gyvūną nėra daugiau kitų gyvūnų.
  
  PATARIMAI:

• stebėkite kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelkraščio;

• pamatę gyvūną, iš karto labai sumažinkite greitį;

• važiuodami vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, sumažinkite greitį tiek, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo metu galėtumėte tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti;

• pasirūpinkite, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.

Ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?

• Įjunkite avarinę signalizaciją ir apsivilkite ryškiaspalvę liemenę.

• Ne gyvenvietėje avarinio sustojimo ženklą pastatykite 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų nuo automobilio atstumu).

• Praneškite apie susidūrimą su laukiniu žvėrimi bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdykite pareigūnų nurodymus.

• Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje.

• Neikite prie gyvūno ir jokiu būdu nebandykite jo patraukti iš kelio.

Lietuvos policijos inf.