Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių taikymą, siekdama užtikrinti, kad griežtesni oro kokybės reikalavimai ir toliau būtų taikomi gyvenamajai aplinkai, kurortinėms teritorijoms. Mažiau griežti reikalavimai galėtų būti taikomi toms teritorijoms, kurioje negyvena ir nuolat nebūna žmonės.

Iki Nacionalinio teršalų sąrašo pakeitimo 2019 m. gegužės 1 d. pagal nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų sąlygas, kurios užtikrino vienos dėl poveikio sveikatai mažinimo nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės laikymąsi, veiklą vykdžiusiems ūkio subjektams atsirado pareiga nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje veiklos vykdymo metu išmesti teršalai pasklinda bei kurioje negyvena ir nuolat nebūna žmonės, papildomai besąlygiškai užtikrinti ir antrosios ribinės vertės laikymąsi. To dažnu atveju padaryti negalima nesugriežtinus leidimo sąlygų  ir netaikant papildomų reikšmingų priemonių, jei tokios yra.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare buvo paliktos ES oro kokybės valdymo reikalavimus  papildančios nacionalinės oro užterštumo normos – ribinės aplinkos oro užterštumo vertės – 363 teršalams, 115 teršalų nustatyta po dvi, trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio ribines vertes. Tuo tarpu kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje nacionalinės normos paliktos 30 teršalų, Latvijoje – 11. Anglijoje reglamentuojama virš 100 aplinkos oro teršalų.

Atsižvelgiant į tai, kad į nacionalinį teršalų sąrašą įrašytų teršalų ribinių verčių skaitinės vertės, tikėtina, prieš daugiau kaip 30 metų paliktos siekiant mažinti neigiamą poveikį ir riziką žmonių sveikatai, nebeatitinka šių dienų situacijos, Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, siūlo atnaujinti ir keisti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo patvirtintas Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

Patikslintame įsakymo pakeitimo projekte siūloma visoje Lietuvos teritorijoje visiems teršalams palikti galioti po vieną trumpalaikio poveikio ribinę vertę, o kurortuose, kurortinės teritorijos statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir projekte apibūdintoje gyvenamojoje aplinkoje – teršalams, kuriems nustatytos dvi ribinės vertės, taikyti abi, trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio vertes.

Projekte pastatai ir statiniai gyvenamojoje aplinkoje nurodyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kurio vienas iš tikslų užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, draudimus sanitarinės apsaugos zonoje. Projekte nurodoma teršalų normų taikymo aplinka – žemės sklypas turės būti ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo nurodytų pastatų ir statinių. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgiant į analogišką taikomą praktiką, nurodytą Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (higienos normą galima rasti čia).

Su projektu galima susipažinti ir teikti išvadas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos renka moksliniais įrodymais paremtus aktualius duomenis apie amoniako poveikį visuomenės sveikatai, informaciją apie visuomenės sveikatos organizacijų rekomenduojamas saugias amoniako koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore, kitų šalių nustatytas ribines vertes ir taikomą praktiką. Gavus minėtą informaciją bus galima spręsti dėl amoniako ribinių verčių tikslinimo.

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: