Septynios penkiasdešimt, miestas skuba pradėti darbo dieną, o Krašto muziejaus kieme vaikštinėja dėmesį traukiantis ilgabarzdis žilabarzdis Feliksas. Feliksas, galvoje rūšiuodamas Jonavos miesto istorijos epizodus, laukia norinčių patirti Jonavą, kurios beveik nebėra ir apie kurią žinoti nori ne visi.  

,,Ša... Būkim tyliai ir neprisiminkime – juk tai taip nemalonu. Argi lengva širdžiai žinoti ką jonavietis darė kaimynui žydui? Argi patogu pripažinti, kad lietuviai buvo aktyviausiai žydus naikinusi tauta Europoje? Kodėl visa tai turi būti aktualu, ką mes taip norime ignoruoti? Kam krapštyti senas žaizdas? Paprasčiau viską užmiršti...” - sako unikalią instaliaciją Jonavos kultūros centro Krašto muziejuje sukūręs Feliksas Paulauskas.  

Prieš gerą šimtmetį Jonava buvo žydų miestas. Akmenimis grįstos senamiesčio gatvės, amatininkų dirbtuvės, šalia bažnyčios šurmuliavęs pagrindinis miesto turgus ir nuo jo besidriekiančios krautuvėlės bei septynios sinagogos bylojo apie aktyvų, turiningą ir darnų miestelio gyvenimą, kurio ašimi buvo žydiškoji kultūra. Tai iliustruoja ir to meto statistika: apie 1932 m. Jonavoje veikė 250 žydų parduotuvių, žydų bankas, žydų mokykla, iki 1941 metų Jonavoje apie 80 procentų gyventojų sudarė žydai.  
Po 1941-ųjų, Jonavą pasiekus karui, viskas pasikeitė. Ir buvęs miestelis išliko tik atskirais fragmentais gatvėje, istorijos puslapiuose ar vyresniesiems atmintyje išnyrančiu miražu.

Feliksas Paulauskas – menininkas, režisierius, rašytojas - nori pažinti, suprasti, atsiminti ir išsaugoti buvusios kultūros likučius bei rekonstruoti sistemingai ir pasąmoningai marintas istorijas, todėl miražo jam negana, nes miražas išnyksta. Vyras žydų gyvenimo ir mirties temą Jonavoje išnarstė visais prieinamais keliais: nuo klaidžiojimo gatvėmis, prisiminimų skaitymo iki gilių pokalbių su Jonavos žydų vaikais, vaikaičiais ar jų gyvenimo bendrakeleiviais. Proto ir širdies kloduose nugulusios patirtys daugiasluoksniais pojūčiais, skaudžiomis faktūromis ir nepatogiomis formomis sugulė į Jonavos kultūros centro Krašto muziejuje sukurtą instaliaciją ,,Miražas... Miestelio romansai...” 

,,Norėjau, kad atėję čia žmonės pasijaustų, kaip to meto žydas - toks visiems nepatogus ir nė velnio niekam nereikalingas. Kurdamas instaliaciją ypač daug galvojau apie dvi asmenybes – mums puikiai žinomą iš Jonavos kilusį žydų kilmės rašytoją Grigorijų Kanovičių ir tos pačios tautybės vietinį prekeivį Nachumą Bliumbergą. Pirmajam su šeima pavyko pabėgti nuo holokausto siaubo ir Jonavą savo prisiminimuose išsaugoti kaip šviesų vaikystės džiaugsmo kampelį, o štai antrasis slėpėsi, bėgo, girdėjo ir matė žudynes ir tik per laimingą atsitiktinumą išgyveno Antrojo pasaulinio karo pragarą Jonavoje. Tad šioje vietoje telpa abiejų asmenybių patirtys, telpa rojus ir pragaras” - pasakoja F. Paulauskas.  

Ir išties - instaliacija, užimanti 130 kvadratinių metrų plotą kalba daug, garsiai, įvairiai ir vienu metu. Net ne kalba, o rėkia taip, kad būti joje labai negera, labai nepatogu. Tamsa, medinių grindų girgždėjimas, batu užgaunamų metalo atraižų žvangėjimas, apgraibomis juntami pašinuoti, nelygūs, grublėti paviršiai, nuo žibintuvėlio šviesos išryškėjantys žmogiški siluetai – kai kurie iškreipti, kai kurie susigūžę, dar kiti - suvarpyti grubių metalinių varžtų. Izraelyje išsaugotos žydų šeimų nuotraukos, pagaliukais ant sienos subraižytas kalendorius, malkos, lentos, mažo miesto fragmentus menančios skulptūros, dideli sandėliuojami daiktai ir simboliniai antkapiai, saugantys tragiško likimo Jonavos žydų pavardes. O kur bepasisuksi – vienas už kitą iškalbingesni simboliai. Visko tiek daug, kad įsibrėži, užsigauni, kliūni ir niekaip negali suprasti, kas tai – urvas, sandėliukas, dirbtuvės, muziejus, o gal apleistas ir užmirštas kapas?.. 

Išskirtinę instaliaciją per nepilnus metus aplankė 259 žmonės - tai gerokai daugiau nei tikėjosi autorius.  

,,Iš 259-ių aplankiusių instaliaciją didžioji dalis buvo ne jonaviečiai. Tai pravažiuojantys žmonės iš Kauno, Vilniaus, svečiai iš Kanados, Vokietijos, Kaliningrado. Atrodo, jie neturi tiesioginių sąsajų su Jonava, bet tema yra gerokai platesnė... Sujautrindavo žmones.” - pasakoja menininkas. - ,,Gera dėl to. Reiškia, yra kas nori atsiminti... Juk beveik visi tie atminimo ženklai kaip miražas. Buvo ir nebėra...” 

Felikso rankomis metus kurtas kūrinys, jau ruošiamas iškraustyti. Kur - nežinia.  

Autorius šią instaliaciją vadina patyrimine. Tokia ji ir yra. Kas spėjo patirti - greičiausiai neužmirš. Kam nepavyko - žvilgtelėkite bent pro mėgėjiškos kameros objektyvą, kuris fragmentiškai užfiksavo šį laikiną kūrinį, atskleidžiantį amžinai skausmingą tragiško Jonavos žydų likimo temą.  

P.S. Autorius sako, kad dar keletą dienų gali priimti į svečius - pamėginkite, gal Jums pasiseks (tel. +370 673 92946). 


Ieva Kuodelytė-Saudargienė