2024 m. JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) pagal regioninį reagavimo į pabėgėlių situaciją Ukrainoje planą vykdytos Socialinių ir ekonominių įžvalgų apklausos (SEĮA) ataskaitoje pateikiama išsami pabėgėlių iš Ukrainos socialinių ir ekonominių sąlygų Lietuvoje analizė. Apklausoje, apėmusioje 638 pabėgėlių namų ūkius (1 445 asmenis), nustatytos ir teigiamos integracijos tendencijos, ir daugiau dėmesio reikalaujantys nuolatiniai iššūkiai. 

„Esame dėkingi Lietuvai už dosnų pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą, tačiau kartu atkreipiame dėmesį ir į kai kuriuos neatidėliotinus poreikius, kad būtų užtikrinta geresnė pabėgėlių įtrauktis ir integracija, bei kartu su ataskaita teikiame savo rekomendacijas,“ – sako UNHCR atstovė ryšiams su LR Vyriausybe Renata Kuleš. 

Nuo pat konflikto Ukrainoje pradžios Lietuva rodė nepaprastą solidarumą, suteikdama Ukrainos pabėgėliams  saugumą, stabilumą ir galimybes atkurti savo gyvenimus. Vis dėlto, nors daugeliui pabėgėlių sekasi neblogai, SEĮA atskleidžia, kad vis dar išlieka reikšmingų spragų rūpinantis labiau pažeidžiamais ar specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis. 

Teigiamos integracijos tendencijos: Dauguma pabėgėlių Lietuvoje yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis ir teigia, kad jų pagrindiniai poreikiai yra užtikrinti. Beveik 85% respondentų jaučiasi pasitikintys ir saugūs savo aplinkoje, o pasitenkinimo lygis nuo 2023 m. padidėjo 7 procentiniais punktais. 

Prieiga prie švietimo: 83% mokyklinio amžiaus vaikų lanko mokyklą, tačiau paauglių (70%) ir universitetinio amžiaus studentų (37%) įsitraukimo rodikliai yra mažesni; tai rodo būtinybę gerinti švietimo prieinamumą vyresniems moksleiviams ir studentams. 

Užimtumas ir pragyvenimas: Nors 53% darbingo amžiaus pabėgėlių dirba, 10% yra bedarbiai, o 37% nedalyvauja darbo rinkoje. Džiugu, kad 85% dirbančiųjų turi oficialias darbo sutartis. 

Kalbos barjeras: Tik 25% pabėgėlių teigia gebantys laisvai bendrauti lietuviškai kasdienėje veikloje, nors kalbos kursus lankė 41%, o beveik trys ketvirtadaliai buvo patenkinti mokymo kokybe. Džiugina tai, kad du trečdaliai apklaustųjų, kurie nesupranta lietuvių kalbos arba supranta nedaug, nori jos mokytis. 

Prieiga prie sveikatos priežiūros: Kas trečiam pabėgėliui per pastarąjį mėnesį prireikė medicininės pagalbos, tačiau 17% jų negalėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugų dėl tokių priežasčių, kaip sveikatos draudimo neturėjimas (35%), finansiniai apribojimai (19%) ir ilgas laukimo laikas (18%). 

Ekonominiai iššūkiai: Beveik 14% pabėgėlių namų ūkių sunkiai įperka pagrindinius maisto produktus, o 39% teigia, kad jų pajamų užtenka tik maistui, bet pritrūksta mokėjimams už komunalines paslaugas ar gydymo išlaidas. Tarp naujų atvykėlių 30% pranešė apie sunkumus įperkant maistą. 

Gyvenimo sąlygos: Maždaug 63% pabėgėlių namų ūkių gyvena privačiuose butuose ar namuose, o 13% vis dar glaudžiasi bendruomeninėse priėmimo vietose, daugiausia kaimo vietovėse. Džiugu, kad 70% namų ūkių jau gali padengti savo apgyvendinimo išlaidas. 

Socialiniai santykiai ir priešiškumas: 72% pabėgėlių teigiamai apibūdina savo santykius su vietos bendruomenėmis, nors 28% pranešė patyrę priešiškumą, dažniausiai žodinę agresiją (55%) ir diskriminacinį elgesį (55%). 

Psichikos sveikatos problemos: Moterys (32%) dažniau nei vyrai (18%) praneša apie emocinį stresą, kuris veikia jų kasdienį gyvenimą. 

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos: 

Nepaisant Lietuvos visapusiškos paramos pabėgėliams, tam tikros sritys vis dar reikalingos skubaus dėmesio:

• Parama užimtumui: Pagalba įsidarbinant, profesinio mokymo ir kalbos mokymo plėtra pagerintų užimtumo rodiklius ir padidintų pabėgėlių savarankiškumą.

• Geresnė prieiga prie sveikatos priežiūros: Svarbu užtikrinti, kad pabėgėliai galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač tie, kurie neturi sveikatos draudimo.

• Įtraukimo į švietimo sistemą pastangos: Reikia skirti daugiau dėmesio paauglių ir jaunų suaugusiųjų įtraukimui į mokslo įstaigas – kartu su parama kalbos mokymui tai pagerintų jų integraciją.

• Įtraukties į bendruomenes iniciatyvos: Mentorystės programų, socialinių veiklų ir tarpkultūrinio dialogo skatinimas padėtų puoselėti teigiamus santykius tarp pabėgėlių ir vietos bendruomenių, ypač miesto vietovėse, kur priešiškumo pasitaiko dažniau.

• Tikslinga pagalba ieškant būsto: Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiant padėti susirasti stabilų apgyvendinimą naujai atvykusiems pabėgėliams ir tiems, kurie turi specialiųjų poreikių.

Nepaisant didelių Lietuvos pastangų remiant pabėgėlius, tam tikrose srityse vis dar reikia tikslingų papildomų intervencijų – tai užimtumas, prieiga prie sveikatos priežiūros, moksleivių ir studentų švietimas ir socialinė integracija. Kalbos mokymosi galimybių, profesinio mokymo plėtra ir bendruomenės pagrindu veikiančių paramos sistemų stiprinimas bus labai svarbūs veiksniai gerinant pabėgėlių ir vietos bendruomenių padėtį. 

Visa ataskaita yra prieinama UNHCR dokumentų puslapyje.

UNHCR Lietuvoje inf.