Per metus darbo neturinčio jaunimo iki 29 m. sumažėjo dvigubai: balandžio 1 d. jaunų bedarbių buvo 27,9 tūkst. – 31,4 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Registruotas jaunimo nedarbas siekė 6,4 proc. – tokia šalies 16–29 m. amžiaus jaunuolių dalis užsiregistravę bedarbiais Užimtumo tarnyboje.

Nepaisant teigiamų tendencijų, didelė problema išlieka jaunimo profesinis pasirengimas darbo rinkai. Kas antras Užimtumo tarnyboje registruotas darbo neturintis asmuo iki 29 m. neturi profesinės kvalifikacijos, t. y. nėra įgijęs arba dar neįgijęs nei aukštojo, nei profesinio išsilavinimo. Didžiąją nekvalifikuoto jaunimo dalį sudaro asmenys iki 24 m. – šioje amžiaus grupėje profesinio pasirengimo neturi du trečdaliai jaunų bedarbių (65,2 proc.). Tuo tarpu 25–29 m. amžiaus bedarbių grupėje profesinio pasirengimo neturi kiek daugiau nei trečdalis (36,1 proc.).

Didžiausia kvalifikacijos neturinčio nedirbančio jaunimo dalis – Pagėgių, Kalvarijos, Akmenės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse. Čia profesinio ar aukštojo išsilavinimo nėra įgiję trys iš penkių darbo neturinčių jaunuolių.

„Aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo neturi ar kol kas nėra įgijęs kas antras jaunas bedarbis, t. y.  14,2 tūkst. asmenų. Tačiau nekvalifikuotas darbas domina gerokai mažesnę darbo ieškančio jaunimo dalį – 7,7 tūkst.“, – teigė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jaunimui patrauklesnis darbas biuruose ir aptarnavimo sektoriuje: specialisto ir įstaigų tarnautojo darbo ieško kas trečias arba beveik 10 tūkst. jaunuolių, paslaugų darbuotojo ar pardavėjo darbas domina 4,5 tūkst. Tuo tarpu pageidaujančių dirbti kvalifikuotais žemės ar miškininkystės ūkio darbininkais skaičius nesiekia šimto. Kvalifikuoto darbininko pozicija domina 2,6 tūkst. jaunuolių, mašinų ar įrengimų operatoriaus – 1,5 tūkst.

Aukštąjį išsilavinimą įgiję nedirbantys jaunuoliai daugiausia ieško administratoriaus, logistikos vadybininko, pardavimo vadybininko, rinkodaros specialisto darbo. Profesinį išsilavinimą turintys jauni darbo neturintys vyrai dažniausiai ieško pagalbinio darbininko, automobilio mechaniko ar automobilio vairuotojo darbo, moterys – pardavėjo ir pagalbinio darbininko.

Tarp kvalifikacijos neįgijusių jaunų moterų paklausiausi pagalbinio darbininko ir pardavėjo darbai, tarp vyrų – pagalbinio darbininko ir lengvojo automobilio vairuotojo, nekvalifikuoto statybos darbininko.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį įsidarbino 14 tūkst. jaunuolių. Pagal neterminuotas darbo sutartis daugiausiai pradėjo dirbti didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apdirbamosios gamybos įmonėse. Terminuotam laikotarpiui daugiausia jų įsidarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose kompanijose. Prekybos įmonėse jaunimas dažniausiai darbinosi pardavėjais ir prekių krovėjais į lentynas, apdirbamojoje pramonėje – pakuotojais ir nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais. Administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdantys darbdaviai daugiausiai darbino nekvalifikuotam darbui.

J. Zemblytės teigimu, nepaisant jaunimo nedarbo mažėjimo penkioliktą mėnesį iš eilės, papildomo dėmesio reikalauja jauni ilgalaikiai bedarbiai ir jų integravimasis į darbo rinką. Tokių bedarbių Užimtumo tarnyboje balandžio 1 d. registruota 5,8 tūkst. Daugiausia jaunų ilgalaikių bedarbių – Lazdijų, Ignalinos ir Šilalės rajonų bei Kalvarijos savivaldybėse.

Daugiau informacijos – Užimtumo tarnybos apžvalgoje „Darbo rinkos tendencijos, 2022 m. I ketv.“

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: