Darbas, savarankiška veikla ar profesinis mokymas – tai gali rinktis Užimtumo tarnybos klientai. Pirmąjį pusmetį 189,3 tūkst. asmenų suteiktas užimtumas, kuris beveik 3 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai – 103,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių pradėjo dirbti pagal darbo sutartis ir 56,7 tūkst. vykdo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus. Išaugus nedirbančių gyventojų įsitraukimui į įvairias užimtumo formas, registruotas nedarbas pirmąjį pusmetį  sumažėjo 1,6 proc., ir liepos 1 d. siekė 8,6 proc.

Net 32,6 proc. fiksuotas paramos mokymuisi priemonių augimas, į jas nukreipta 8,9 tūkst. asmenų. Dauguma jų – 8,2 tūkst. įgis darbo rinkoje paklausias profesines kvalifikacijas ir kompetencijas. Dar 358 įdarbinti pagal pameistrystės sutartį, 324 asmenims organizuota stažuotė, 63 pasinaudojo įgytų kompetencijų pripažinimo priemone.

„Bet kuri užimtumo forma yra svarbi žmogaus savivertei stiprinti. Paramos mokymuisi priemonėms  skiriamos lėšos atsiperka ir didina nedirbančių gyventojų užimtumą. Ypač pameistrystė turi akivaizdžių naudos aspektų – jos efektyvumas išlieka didelis ir po dvejų metų, tai yra žmogus yra aktyvus darbo rinkoje. Darbdaviams tai leidžia greitai ir efektyviai pasirengti reikalingus darbuotojus mažiau samdant iš išorės“, – sakė Užimtumo tarnybos laikinai pareigas einanti Planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Dalė Čičelienė. 

Daugiausiai – 83,3 proc. pameistrystėje dalyvavusių išlieka darbo rinkoje ir po 12 mėnesių, o  po dvejų metų – 64,6 proc. „Tai vienas didžiausių integracijos rodiklių, palyginti su kitomis užimtumo priemonėmis“, sakė D. Čičelienė.

Visose amžiaus grupėse populiariausios profesinio mokymo programos – socialinio darbuotojo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, apskaitininko, sandėlio operatoriaus ir slaugytojo.

Tris kartus išaugo įsitraukimas į  visas aktyvios darbo rinkos politikos priemones (27,4 tūkst. asmenų). Daugiausiai (10,8 tūkst.) –  remiamo užimtumo, taip pat parama judumui – 6,9 tūkst., 1,8 tūkst. pradėjo dalyvauti užimtumo didinimo programose, parama darbo vietoms steigti suteikta 0,7 tūkst. asmenų.

Gerėja tendencijos ir keičiasi vyresnių nei 50 metų klientų požiūris į remiamo įdarbinimo ir paramos mokymuisi priemones – čia pradėjo dalyvauti 3,1 karto daugiau šios amžiaus grupės klientų nei 2021 metų pirmąjį  pusmetį.

Palyginus regionus, paramos priemonėmis daugiausiai pasinaudojo darbo ieškantys asmenys Šiaulių apskrityje (49,8 proc.), mažiausiai – Tauragės (24,6 proc.).

Vis tiktai įdarbinimas pagal neterminuotas darbo sutartis yra pagrindinė užimtumo didėjimo priežastis. 92,4 tūkst. (89,2 proc.) darbo ieškančių pradėjo dirbti pagal šios rūšies darbo sutartis. Ši forma patrauklesnė vyrams – 51,2 proc., o moterys dažniau imasi terminuotų darbų – 64,9 proc. Pastebima ir kita tendencija: kas antras laikiną darbą pasirinkęs žmogus įdarbintas nekvalifikuotose darbo pozicijose (56,9 proc.).

Ilgą laiką darbo ieškoję asmenys taip pat pakankamai sparčiai šiais metais integravosi į darbo rinką. Kas septintas pirmąjį pusmetį įsidarbinęs Užimtumo tarnybos klientas – buvęs ilgalaikis bedarbis.

Darbo paklausos srityje lydere išlieka apdirbamoji pramonė – čia įsidarbino 17,6 proc. Užimtumo tarnybos klientų.

 Užimtumo tarnyba

Asociatyvi  archyvo nuotr.