Koordinuodama veiksmus su savivaldybėmis, kitomis valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir galimais darbdaviais, Užimtumo tarnyba intensyviai rengiasi priimti Ukrainos gyventojus, pasitraukusius iš užpultos tėvynės.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas regionams, besiribojantiems su Lenkija, į kurią jau plūsta karo pabėgėliai. Vėliau tos pačios priemonės bus pritaikytos visoje šalyje veikiančiuose Tarnybos skyriuose. Ruošiami dokumentai, aiškinamasi įdarbinimo galimybės, aptariamos kitos priemonės, kad būtų galima kuo greičiau ir efektyviau padėti Ukrainos žmonėms. Visuose regionuose užtikrintas paslaugų teikimas anglų ir rusų kalbomis.

„Jie yra laukiami čia pas mus, padarysime viską, kad integracija būtų kuo sklandesnė ir efektyvesnė“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Praėjusiais metais išduoti dirbti 11602 leidimai iš Ukrainos atvykusiems asmenims. Šiais metais Užimtumo tarnyba tokių leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties išdavė 815. Darbdaviams sudarytos galimybės įdarbinti šiuos Ukrainos piliečius. Daugiausiai darbų – pramonės sektoriaus įmonėse (47 proc.), paslaugų sektoriaus – 22 proc., statybos – 21 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 10 proc. Iš viso išduota 1661 dokumentų, leidžiančių įdarbinti užsieniečius.

Ukrainiečiai dirba maisto pusgaminių ruošėjais, virėjais, staliais, elektromonteriais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, pakuotojais, betonuotojais ir kt. 

„Su Ukrainos darbo ir socialinės politikos formuotojais mus sieja partnerystė užimtumo srityje. Dvišaliuose ir mokamuosiuose susitikimuose dalintasi patirtimi IT, darbo rinkos prognozavimo, darbo su darbdaviais veiklose. Jie jau ne vienerius metus aktyviai integruojasi į mūsų šalies darbo rinką. Sutinkame jų dirbančių įvairiose ūkio srityse. Lietuva solidariai palaiko šios šalies piliečius ir visiems atvykusiems į  Lietuvą – ir valstybinės įstaigos, ir darbdaviai suteiks paramą“, – pabrėžė I.Balnanosienė.

Šiemet dėl Ukrainos piliečių įdarbinimo kreipėsi  įmonės „Utenos Biovela – Utenos mėsa“, Amber Food, „Pieno žvaigždės“, „Daistatus“, Tetatet“, „Ralf Brad“, „Plasta“.

 „Jau keletą metų trūkstamų gamybos darbuotojų poreikį papildome komandiruojamais darbuotojais iš Ukrainos. Galime pasidžiaugti, kad darbuotojai iš ten yra labiausiai pasiteisinę iš trečiųjų šalių“,  –  teigė Lina Pudžiuvelienė, „Plasta“ personalo projektų vadovė.

Pasak jos, ukrainiečiai yra labai darbštūs, sąžiningi, greitai prisitaiko ir mokosi. Aktualu, kad nėra kultūrinio ir kalbos barjero skirtumo. Ateityje ši įmonė galėtų nuolat pasiūlyti darbą iki 100 gamybos darbuotojų iš Ukrainos.

„Mūsų įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais ir samdo asmenis iš trečiųjų šalių. Visada artimai bendraujame su ukrainiečiais. Tai padeda jiems lengvai adaptuotis prie mūsų darbo sąlygų. Vertiname juos kaip atsakingai pareigas atliekančius darbuotojus“,  –  sakė „Kautra Cargo“ personalo vadybininkė Raminta Kukcinavičienė. Ateityje ketinama ir toliau tęsti bendradarbiavimą su Ukrainos piliečiais.

Pernai ukrainiečiams išduota  37 proc. visų leidimų dirbti ir sprendimų. Iš 31 tūkst. dokumentų dirbti trečiųjų šalių piliečiams 11,6 tūkst. buvo ukrainiečiams. Savo skaičiumi Ukrainos piliečiai 2020 metais  lenkė visas kitas šalis – net 60 proc. atvykėlių sudarė būtent šios šalies gyventojai.

2021 m. Lietuvoje daugiausiai jie įsidarbino tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (6793), virėjais (569), elektromonteriais (395), pakavimo įrangos operatoriais (388), staliais (298), maisto pusgaminių ruošėjais (189), plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriais (169). 

Dėl ukrainiečių  įdarbinimo kreipėsi bendrovės „Hoptransa“, „Girmeta“, „Sematix“, „Termolita“, „Manvesta“, KLP Transport ir „Girtrans“.

Darbuotojų iš Ukrainos laukia svetingumo, slaugos, prekybos ir gamybos sektorių įmonės visoje Lietuvoje.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: