Automatinio įtraukimo metodas nėra išgalvotas Lietuvoje. Jo ištakos siekia šių metų kovą pasaulį palikusį Daniel Kahneman, praturtinusį žiniomis apie neracionalią žmogaus elgseną bei sprendimų priėmimus, 2002 m. įvertintą Nobelio premija. D. Kahneman veiklos bendramintis, taipogi 2017 m.

Nobelio premijos laureatas Richard H. Thaler tęsė žmogaus elgsenos pažinimą link „stumtelėjimo“ (angl. nudge) teorijos populiarumo. Teorija, lengvai įdiegiama praktikoje, rodo, kaip galima nesudėtingai pakreipti visuomenės elgesį norima pozityvia linkme vien pritaikius automatinę opciją, nors ir paliekant galimybę rinktis (pvz. iš pradžių siūlyti kavą daugkartiniame puodelyje užuot iš karto įpylus į vienkartinį).  

Šių mokslo žmonių tyrimų dėka stumtelėjimo metodo variantą – automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą – kartu su Lietuva yra pasirinkusios šešios EBPO narės, tarp jų ir Didžioji Britanija bei Naujoji Zelandija. Automatinis įtraukimas yra patogus politikams, kurie supranta kaupimo pensijai būtinybę, bet neturi galutinio ryžto kaupimo padaryti privalomu. Ar to pakanka? O kokios gi yra geriausios pensijų sistemos pasaulyje?  

Pensijų sistemas reitinguojanti pasaulinė konsultacijų įmonė „Mercer“ sudarytame indekse „Mercer CFA Institute Global Pension Index 2023” į pirmąjį geriausių pensijų sistemų vienuoliktuką pateko 10 EBPO narių (eilės tvarka): Nyderlandai, Islandija, Danija, Izraelis, Australija, Suomija, Singapūras (ne EBPO narė), Norvegija, Švedija, Didžioji Britanija. Vienuoliktoji liko Šveicarija.  

Geriausias sistemas vienija ryškus bruožas: devyniose iš dešimties aukščiau paminėtų lyderiaujančių EBPO pensijų sistemų dalyvavimas kaupime yra privalomas ar dalinai privalomas, dešimtojoje taikomas automatinis įtraukimas.

Šiose šalyse sukauptas pensijų fondų turtas viršija 100 proc. šalies bendrojo  vidaus produkto (BVP). Jei Lietuva pasiektų tokią pačią kaupimo brandą, pensijų fondų dalyviai vidutiniškai būtų sukaupę po 51 tūkst. eurų. Toks pasiekimas neatsirado nei per naktį, nei be pastangų – valstybėse lyderėse pensijų kaupimui skiriama daugiau nei 5 proc. BVP, Lietuvoje – 1 proc.  

Prasčiausios„Mercer“ indekse esančios senosios ES valstybės – Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, o jei būtų įvertinta, ten be dvejonių patektų ir Graikija. Kodėl šių šalių sistemos vertinamos prastai?

Kaupimas pensijai čia nėra nei privalomas, nei taikomas autoįtraukimas, todėl vidutiniškai jose papildomai kaupia tik ketvirtadalis dirbančiųjų. Vaizdžiau būtų pasakyti – trys ketvirtadaliai nekaupia. Kadangi dirbantieji sau pensijos nesusikaupė, tenka kliautis valstybės reguliuojamu perskirstymu, o tiksliau susimokėti dirbantiesiems per mokesčius. EBPO duomenimis, šios valstybės viešųjų pinigų pensijoms išleidžia 14 proc. savo BVP. Tokia suma yra dvigubai didesnė nei lyderių dešimtuko.  

Kadangi pensininkų išlaikymas tenka valstybei, todėl atsiranda ir papildomų problemų: didesnius mokesčius turi mokėti dirbantieji, sunkiau pritraukti naujų investicijų. Galiausiai valstybėms tenka skolintis išmokoms – vidutinė atsiliekančiųjų penktetuko valstybių skola sudaro apie 130 proc. BVP. Tokia skola kelia pagrįstų dvejonių dėl gebėjimo tęsti socialinį aprūpinimą esamame lygyje, kai demografijos rodikliai toliau prastėja.  

„Todėl reitinguojant pasaulio šalių pensijų sistemas ir atsiranda paradoksalių situacijų, kada Austriją matome visai šalia Indonezijos, o Italija kažkodėl yra greta Malaizijos. Nes sistemos tvarumui bei efektyvumui nepadeda tai, kad kaupimas pensijai nėra nei privalomas, nei dirbantieji automatiškai įtraukiami, o tuo tarpu patys piliečiai aktyviai naudojasi teise nekaupti“, – pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų (LIPFA) valdybos narys Vaidotas  Rūkas.

Anot jo, net palyginti su kaimynine Latvija, Lietuvoje dirbantieji turi daugiau teisių nedalyvauti kaupime, tačiau Latvijoje jau turima dvigubai daugiau sukaupto turto. Latvijoje II ir III pakopos pensijų fondų turtas siekia 19,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 10,3 proc. BVP.

„Ir laikui bėgant šis skirtumas tik didės, nes Latvijoje kaupia 100 proc. dirbančiųjų, į pensijų fondus kasmet pervedama suma siekia beveik 2 proc. BVP arba dvigubai daugiau nei Lietuvoje, kaip ir negirdėti reikalavimų atlaisvinti sukauptą turtą anksčiau nei sukakus pensiniam amžiui“, – teigia jis.

Taigi jau žinome, kokie pažangių pensijų sistemų bruožai, kokie – stringančiose. Viskas mūsų rankose, kurių valstybių pavyzdžiu seksime: trumparegiška nauda ar toliaregiškais sprendimais bus grįstas kelias į didesnę pensiją ateityje.  

LIPFA inf.

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: