Remiantis mokslininkais, ekspertų komisijomis, tyrėjais, skambinančias pavojaus varpais dėl ekranų daromos žalos vaikų ir paauglių psichikos ir fizinei sveikatai, radai, realaus gyvenimo socialiniams ryšiams ir t. t., daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje – sprendimai dėl vaikų skaitmenizavimo priimami aukščiausiu politiniu lygmeniu. Nacionaliniu mastu taikomi ribojimai ar draudimai mokyklose, vis garsiau kalbama apie būtinybę didinti amžiaus ribą jungtis prie socialinių tinklų – kalbama nebe apie 13 ir 15, ar net 16 metų (Australijos pavyzdys), bet jau ir apie 18 metų.
Prancūzijos prezidento E. Macrono prašymu ekspertų komisija atliko analizę, pavadintą „Vaikai ir ekranai – prarasto laiko beieškant“ ir visuomenei pateikė tokias išvadas: iki 11-os metų – jokio išmaniojo, 13-15 metų – išmanusis be socialinės žiniasklaidos, 15-18 metų – su prieiga prie socialinių tinklų bet tik tuo atveju, jei platforma – etiška.
Prancūzijos ekspertai pabrėžia, kad tokių socialinių tinklų kaip „TikTok“, „Instagram“ ir „Snapchat“ naudojimą verta atidėti bent iki 18-os metų. Kaip priežastys minimi besivystančioms paauglių smegenims kenksmingi šių platformų algoritmai, skatinantys priklausomybę ir galintys neigiamai veikti psichikos sveikatą, patyčios, netinkamas turinys, nukenčiantis privatumas.
Lietuvos visuomenės mokslininkų rekomendacijos neįtikina
Ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijos aiškios: būtina riboti laiką prie ekranų, nenaudoti asmeninių išmaniųjų ugdymo procese, pasirūpinti, kad vaikai miegotų pakankamai ir be telefonų ir t. t.
Tik jei Prancūzija vaikų apsaugai internete suteikė politinį prioritetą ir šioje temoje siekia daryti pasaulinę įtaką, tai Lietuvoje – lyderių tarp sprendimų galią turinčių sprendimų priėmėjų, kurie aktyviai rūpintųsi šia tema – nėra.
„Tai atsispindi ir visuomenėje: vietoje to, kad mažėtų gyventojų, manančių, jog išmanusis tinka 10-ties ir jaunesniems vaikams, mūsų šalyje yra priešingai, – sako Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė. – Pernai atlikus tokią apklausą matėme, kad 69.5 proc. gyventojų sakė manantys, jog 10 metų ir mažiau – tinkamas amžius išmaniajam. Šiemet taip manančių – 7 procentais daugiau: jau 76 proc. gyventojų mano, kad tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį – 10 metų ar mažiau. Didžiausios grupės – 7 metai (22 proc. respondentų mano, kad šis amžius tinkamas) ir 10 metų (atitinkamai 28 proc.) – gali būti siejamos su mokyklos lankymo pradžia ir pradinių klasių baigimu.“
Ši tendencija stipriai neramina ekspertus, mokslininkus, su vaikais ir jaunimu dirbančius specialistus.
Liuksemburge, pavyzdžiui, apklausus daugiau nei pusę tūkstančio tėvų, auginančių 3-16 metų vaikus, tik 35 proc. sako, kad jų vaikai gavo savo išmanųjį 10 metų ar jaunesni (7 mečiai – 2 proc. tėvų, 10 mečiai – 14 proc. tėvų).
Lietuvos mokyklos ieško sprendimų savarankiškai
Telefonų ugdymo įstaigose klausimu Lietuvoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laikosi pozicijos, kad sprendimus pasitvirtinant tvarkas dėl išmaniųjų ir dėl tų tvarkų tariantis su bendruomenėmis, mokyklos turi priimti savarankiškai.
Kol kitose šalyse – Nyderlanduose, Prancūzijoje, Danijoje, Latvijoje, Suomijoje, Italijoje ir t. t. – priimami vaikų ir paauglių sveikatą tausojantys sprendimai, Lietuvoje – tik atsakomybės stumdymas. Mokyklos neturi nei teisinio pagrindo, nei vieningos tvarkos, nei valstybės palaikymo. Jos susiduria ir su spaudimu iš tėvų, kurie gali nesuprasti ir nematyti problemos.
„Mums rūpi kokybiškas ugdymo procesas, ir jau esame priėmę sprendimų dėl telefonų, bet neabejojame, kad valstybės lygmeniu priimtas teisinis pagrindas, vieninga tvarka ženkliai palengvintų telefonų „išgyvendinimo“ iš mokyklos procesus“, – sako Laura Armanavičė-Geffen, Vilniaus Žemynos progimnazijos vadovė.
Rizikos ignoruojamos
Didžioji dalis pradinio amžiaus vaikų mūsų šalyje jau yra ir socialinių tinklų naudotojai, paskyras susikūrę nurodydami netikrą amžių. Tai ne technologinio išprusimo požymis, o aiškus signalas, kad visuomenei reikalingas švietimas apie technologijų rizikas ir žalą, ir kad valstybė ignoruoja sistemines spragas vaikų psichikos sveikatos ir apsaugos nuo netinkamo turinio srityje.
Internete vaikams prieinamas seksualizuotas ir smurtinis turinys, pornografija, sukčiai, priekabiautojai, dezinformacija, patyčios, kyla priklausomybės, dėmesio fragmentacijos rizika, stebimas neigiamas poveikis mokymuisi ir socialiniams ryšiams.
Laukimas tęsiasi, sprendimų reikia dabar
Sprendimų dėl asmeninių išmaniųjų draudimo ugdymo įstaigose laukia daug šalies mokyklų, dar daugiau šeimų ir virš 4400 asmenų bei per 250 organizacijų, palaikančių iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“. Tačiau kol kas valstybės pozicija šiuo klausimu išlieka neapibrėžta.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą Skaitmeninės etikos centro užsakymu 2025 m liepą atliko „Spinter tyrimai“.
