LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos.

Padidėjo vaikų aktyvumas – išaugo ligų skaičius

Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

„Mūsų akiratyje yra įprastos rudens sezono ligos, kurias stebėdavome ankstesniais metais, prieš karantiną: viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimai. Vaikams pradėjus lankyti švietimo įstaigas, būrelius, jaučiamas šių susirgimų skaičiaus augimas. Dažnai tėveliai skundžiasi, kad liga ilgai užsitęsia, kosulys stiprėja nepaisant taikomo gydymo, arba vaikas lyg ir pasveiksta, bet po savaitės infekcija vėl atsinaujina. Tuomet mažiesiems pacientams prireikia ne tik šeimos gydytojo, bet ir gydytojo specialisto pagalbos“, – pasakoja gydytoja.

Anot specialistės, ligos simptomai kartojasi dėl to, jog vaikai po ilgo karantino ir vasaros atostogų grįžo į kolektyvus ir bendraudami tarpusavyje „dalijasi“ skirtingomis infekcijomis. Atkryčio priežastimi gali tapti ir paskubėjimas vaiką išleisti į darželį ar mokyklą jam visiškai nepasveikus.

V. Kudirkienė pasakoja, jog atvykus tokiam pacientui pirmiausia išsiaiškinama ligos eiga, atliekami laboratoriniai, esant reikalui, rentgenologiniai tyrimai.

„Užsitęsusio kosulio priežasčių yra daug, tad neretai, norėdami patikslinti diagnozę, pacientus siunčiame ir pas kitus specialistus: ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją, vaikų infektologą, vaikų gastroenterologą ar vaikų neurologą. Be medikamentinio gydymo, gydytojas reabilitologas gali paskirti ir ambulatorinės reabilitacijos procedūras. Dirbdami kartu galime geriau padėti savo mažiesiems pacientams pasveikti“, – apie pagalbos galimybes pasakoja V. Kudirkienė.

 

Dažniau diagnozuojama astma

 

Gydytoja pastebi, kad išaugo ne tik infekcinių susirgimų skaičius: „Šįmet kreipiasi daugiau pacientų dėl astmos paūmėjimo, dažniau šią diagnozę nustatome ir pirmą kartą. Viena iš priežasčių galėtų būti išaugęs virusinių infekcijų, išprovokuojančių šios ligos simptomus, skaičius.“

 

Pasak medikės, astma įtariama tuomet, kai vaikas kosti, dūsta, jam kvėpuojant girdimas švilpesys, cypimas krūtinėje ir šie simptomų epizodai kartojasi kelis kartus per metus ar kiekvienos virusinės infekcijos metu.

 

„Nėra taip, kad iš karto galime patvirtinti astmos diagnozę: visuomet atidžiai analizuojame visų vaiko susirgimų istoriją, išsiaiškiname apie kitas alergijos formas – bėrimus, virškinimo sutrikimus, alerginės slogos simptomus, pasitiksliname, ar šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis. Turime galimybę atlikti papildomus tyrimus: odos dūrio mėginius, specifinių imunoglobulinų prieš maisto ir įkvepiamuosius alergenus kraujyje tyrimus, kvėpavimo funkcijos tyrimą. Tik surinkus visą informaciją, atmetus kitas dusulio priežastis, diagnozuojama astma ir skiriamas gydymas“, – aiškina V. Kudirkienė.

 

Gydytoja pasakoja, kad astmos diagnozės nereikėtų išsigąsti. Dalis mažųjų pacientų ją „išauga“ ir simptomai nesikartoja, kitiems pavyksta ligą suvaldyti: „Paskyrus gydymą, tokie pacientai pas specialistą profilaktiškai lankosi kas 6–12 mėnesių. Stebime, ar taikomas gydymas yra veiksmingas, prireikus peržiūrime gydymo planą ir jį koreguojame. Mokome ir vaiko tėvelius, kaip vengti provokuojančių veiksnių, kaip teisingai vartoti paskirtus vaistus, kokia pirmoji pagalba dusulio priepuolio metu.“

 

Pandemijos įtaka

 V. Kudirkienė pastebi, kad šiais metais yra ir pokyčių: „Džiaugiamės, kad į polikliniką palaipsniui vėl grįžta pacientai, kuriuos stebėjome ilgą laiką iki COVID-19 pandemijos. Tai vaikai, sekami vaikų pulmonologų dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos, po kontakto su sergančiu tuberkulioze ar persirgę aktyvia tuberkulioze. Pernai karantino metu šių pacientų nematėme, o šiemet jų vėl sulaukiame, žinoma, daug mažiau nei iki pandemijos. Norėtųsi paskatinti šeimos gydytojus atsiųsti šiuos pacientus pasikonsultuoti su specialistu, pandemijos fone nepamiršti ir TB infekcijos.“

 

„Nauja tendencija, kad šiemet pas mus atvyksta paaugliai, gydyti stacionare dėl COVID-19 infekcijos ir jos sukeltos pneumonijos. Konsultacijos metu vertiname tokių pacientų būklę, sveikimą, ilgalaikes infekcijos pasekmes. Jei reikia, atliekame kontrolinius tyrimus liekamiesiems reiškiniams įvertinti“, – pasakoja gydytoja.

 

Pasak vaikų pulmonologės, svarbu ne tik stiprinti imunitetą grūdinantis, sveikai maitinantis, dažniau būnant gryname ore, užsiimant fizine veikla, bet ir elementarus infekcijų vengimas šaltuoju metų laiku.

„Reikia mūsų visų sąmoningumo: vengti kontaktų su karščiuojančiais, kosinčiais žmonėmis, vengti žmonių susibūrimų vietų, laikytis elementarių higienos taisyklių. Saugokime vieni kitus“, – pataria gydytoja.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: