Iš medžių išnyra ore skriejantis vaikas. Netrukus krenta į vandenį ir plaukia į krantą. Paskui jį – dar vienas. Net žvelgiant iš kitos pusės kranto matosi – vaikai nėra dideli, o tėvų šalia - nėra.

Prie pirmojo Varnutės tvenkinio vaikai yra įsirengę šuoliams į vandenį skirtą virvę, o vieną jos galą pritvirtinę prie medžio.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai sako, jog tai – griežtai draudžiama. Savo ruožtu miesto seniūnija žada šį „įrenginį“ išardyti.

Gelbėtojai važiuoja kasmet

Jonavoje prie pirmojo Varnutės tvenkinio, kiek atokiau nuo pagrindinės maudymosi vietos vaikai įsirengę vadinamąją „tarzankę“, ir čia leidžiasi tiesiai į vandenį nuo gana stataus šlaito.

Tuo tarpu į juos žiūrintiems suaugusiems šiurpsta oda – ar tikrai vaikai visad įvertina savo galimybes?

Pirmasis Jonavos Varnutės tvenkinys puikiai žinomas ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narams. Bemaž kasmet jie kviečiami čia ieškoti nuskendusių žmonių, kartais – ir vaikų.

Jonavos Varnutės tvenkinyje ankstesniais metais nuskendo ne vienas vaikas, o šiemet maudymosi sezonas prasidėjo dviguba tragedija – Šveicarijos tvenkiniuose nuskendo sutuoktinių pensininkų pora.

Pasak  Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5 komandos viršininko Gintaro Keturakio, paskendusių žmonių narai ieško kiekvienais metais.

„Ypač skaudu, kai tenka traukti vaikus. O taip būna, ir mes patys niekada prie tokių dalykų negalime įprasti, tai – stresas ir gelbėtojams“, - sakė jau daug metų naru dirbantis vyras.  

Vaikai neturi baimės jausmo

Pasak G.Keturakio, jaunesnių nei 12 metų amžiaus vaikų tėvai vienų prie vandens telkinių leisti neturėtų.

„Nuo 12 metų yra jau saugesnis amžius. Mažesni vaikai nesugeba įvertinti savo galimybių – kiek jie gali nuplaukti, neįvertina to, kad nuplaukus reikės grįžti atgal, nepagalvoja apie pasekmes“, - sakė gelbėtojas.

Taip pat ne visi vaikai turi ir suaugusiems būdingą baimės ir atsargumo jausmą.

„Maudytis ir šokinėti tose vietose, kurios tam nėra skirtos, yra griežtai draudžiama“, - teigė G.Keturakis.

Kaip „Jonavos žinioms“ sakė miesto seniūnas Povilas Beišys, prie tvenkinio savavališkai įrengta „šokinėjimo zona“ bus nedelsiant išmontuota.

Iš po vandens - saulė

Ankstesniais metais Jonavoje kalbinti Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai pasakoja į atmintį įsirėžusias istorijas.

Tos istorijos – apie nuščiuvusią žioplių minią tą akimirką, kai į krantą iškeliamas nuskendusio vaiko kūnas, apie tėvų ir brolių ašaras.  Ne vienas iš gelbėtojų skendimo jausmą yra patyręs ir pats.  

„Tai – lyg avarija, kai akimirksniu prabėga gyvenimo reginiai. Atrodo, iš po vandens matai saulę, prieš akis pralėkė visas gyvenimas. Tai – didžiulė baimė. Man tada skęstant iš kažkur atsirado jėgų, suvokiau, kad reikia kapstytis. Išplaukiau“, - ankstesniais metais yra pasakojęs vienas iš gelbėtojų.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rekomendacijos ir patarimai

Dažniausiai skęsta mokantieji plaukti

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narams gelbėtojams dažnai tenka vykti gelbėti skęstančius žmones, todėl būkite labai atidūs vandenyje.

Prieš išsiruošdami ilsėtis prie vandens telkinių, saugumo sumetimais  nepatingėkite perskaityti šių patarimų.

Visiems žinoma, kad dažniausiai skęsta mokantieji plaukti. Atrodytų, paradoksalu. Tačiau tai įrodyta, nes baimė paskęsti sulaiko nemokantįjį plaukti ir jis nesusiduria su rizika, su kuria susiduria plaukikas.

Išmokti plaukti paprasta. Kur kas sudėtingiau išmokti saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje.

Svarbiausi saugaus buvimo prie vandens ir vandenyje patarimai

1. Geriausia maudytis ryte arba vakare, kai šilta, bet nėra pavojaus perkaisti. Vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei +17–+19 laipsnių. Pradėdami maudymosi sezoną pirmaisiais kartais plaukiokite ne ilgiau nei 3–4 minutes. Buvimo vandenyje laiką palaipsniui galite ilginti iki 20 minučių. Jokiu būdu nesušalkite. Pajutę, kad šalta, tuoj pat lipkite iš vandens. Sušalus gali iškilti mėšlungio pavojus, sutrikti (arba visai sustoti) kvėpavimas, galima prarasti sąmonę. Geriausia maudytis keliskart per dieną po 15–20 minučių su pertraukomis. 

2. Neikite į vandenį, nenardykite, jei ilgai buvote saulėkaitoje. Per staigūs temperatūros pokyčiai sutraukia raumenis, gali sustoti kvėpavimas.

3. Nebriskite į vandenį, jei esate apsvaigęs nuo alkoholio, kvaišalų – šios medžiagos trikdo normalią smegenų veiklą, tad galite prarasti budrumą ir neįvertinti pavojų. Taip pat nesimaudykite, jei esate ką tik pavalgęs.

4. Jei prie jūsų pasirinkto maudytis vandens telkinio nėra įrengto pliažo, išsirinkite saugią maudymosi vietą, kur švarus ir tvirtas dugnas, nestaigus nuolydis. Į vandenį briskite atsargiai.

5. Niekuomet nenardykite nepažįstamose, specialiai nardyti neįrengtose vietose. Net jei išvakarėse toje vietoje, atrodo, saugiai nardėte, niekada negalite būti tikras, kad per naktį kas nors į vandenį neįmetė kokio pavojingo daikto. Pavojingų daiktų gali atplukdyti ir vandens tėkmė. Nešokinėkite į vandenį nuo prietaisų, nepritaikytų specialiai tam tikslui, nenardykite vietose, kur neaiškus dugnas ir vandens gylis.

6. Neplaukite per toli nuo kranto, ypač už plūdurų, nes galite pervertinę savo jėgas nebesugebėti parplaukti į krantą. Jei pajutote, kad pavargote, nepulkite į paniką ir nesistenkite iš paskutiniųjų skubėti į krantą. Išmokite pailsėti vandenyje – apsiverskite ant nugaros ir laikydamiesi vandenyje atgaukite jėgas (poilsio pratimų, be abejo, turite mokytis arčiau kranto ir ne prispyrus bėdai).

7. Jei jus pagavo vandens srovė, nesistenkite su ja kovoti. Reikia plaukti pasroviui ir palaipsniui artėti prie kranto. 

8. Nesutrikite, net jei patekote į vandens sūkurį. Reikia pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro į plaučius, panerti ir pamėginti po vandeniu padaryti didelį yrį į šoną. Tuomet lengvai išsivaduosite iš sūkurio.

9. Būkite labai atidūs plaukiodami pripučiamomis vandens pramogų priemonėmis, nes vėjas arba vandens tėkmė jus gali nunešti labai toli nuo kranto, iš pripučiamos valties (ar pan.) gali išeiti oras ir jūs, jei nemokate gerai plaukti, rizikuojate paskęsti. 

10.  Jei plaukiate valtimi, joje neišdykaukite, nesistumdykite, nes valtis gali apvirsti.

11.  Jei plaukiojate su vandens kauke, vamzdeliu ir plaukmenimis, turite būti ypač atsargus. Neplaukiokite su vamzdeliu, kur vandens paviršius labai banguotas. Plaukioti su vamzdeliu galima tik arti kranto ir būtinai kam nors stebint, kad prireikus galėtų jums suteikti pagalbą.

12.  Nežaiskite vandenyje grubių žaidimų: nepriplaukite prie kitų žmonių netikėtai po vandeniu, neišgąsdinkite, nečiupkite už kojų, nemėginkite „skandinti“, melagingai nešaukite, kad skęstate.

13.  Vaikai jokiu būdu negali maudytis be suaugusiųjų, be abejo, gerai mokančių plaukti, priežiūros. Mokytis plaukti reikia kartu su instruktoriumi arba tėvais, o ne draugais ar pašaliniais asmenimis. Suaugusieji, nepalikite ant kranto be priežiūros mažylių! Jie gali paslysti ir aukštielninki arba veidu nukristi į vandenį ir paskęsti. Maudantis prie jūros reikia būti dar atsargesniems, nes neretai prie pat kranto bangos būna išmušusios gilių duobių.

14.  Neplaukite už draudžiamųjų, ribojančių teritoriją, kurios patikrintas dugnas bei gylis ir kur tikrai nėra jokių pavojų, ženklų. Nelipkite ant draudžiamųjų, įspėjamųjų ženklų, plūdurų ir kitokių prietaisų vandenyje.

15.  Nesiartinkite prie laivų, valčių, katerių ir kitokių vandens transporto priemonių. Neplaukiokite motorinėmis, burinėmis vandens priemonėmis, valtimis, vandens dviračiais, vandens motociklais pliažų teritorijose ir masinėse žmonių maudymosi vietose. 

16.  Kategoriškai draudžiama maudytis užpiltuose karjeruose, kanaluose, priešgaisriniuose rezervuaruose, kūdrose, kur nėra įrengta paplūdimių ir kur nebudi gelbėtojai. 

17.  Vaikų ekskursijoms (stovykloms) leidžiama maudytis ne didesnėmis nei 20 asmenų grupėmis ir tik prižiūrint atsakingiems asmenims. Leisti maudytis vaikų grupėms ten, kur nėra budinčio gelbėtojų posto, draudžiama.