Šiandien, birželio 12 – ąją, socialiniuose tinkluose, kuriuose vairuotojai viešina nuotraukas su mobiliųjų greičio matuoklių – „trikojų“ pastatymo vietomis, kilo pasipiktinimo banga. Greičio matuoklis pastatytas, o tiksliau paslėptas už kryžiaus, kurį juosia tvorelė. Anot vairuotojų, matuoklio pastatymo vieta – nederama, jiems pritaria ir kunigai.

Gyventojai pasakoja,  kad 1941 birželio 25 dieną, netoli Skarulių gyvenvietės, traukiantis bolševikams, buvo sušaudyti kunigai, kurie gynė gyventojus ir dėl jų paaukojo savo gyvybes, pasiūlydami sušaudyti save, o ne gyventojus. Žudynės vyko arčiau Skarulių gyvenvietės, tačiau laikui bėgant, tiesiant kelius, atminimo kryžių nuspręsta pastatyti kiek toliau, šalia kavinės „Aušrinės“, važiuojant link Ruklos.

Pašventintoje, atminimo kryžiaus vietoje pastatytas „trikojis“ papiktino vairuotojus. Apie nederamą greičio matuoklio pastatymo vietą prabilo ir kunigai.

Ruklos įgulos kapelionas Arnoldas Valkauskas teigia, kad tokią vietą pareigūnai pasirenka ne pirmą kartą: „Vieta nederama. Trikojis neturėtų būti maskuojamas už kryžiaus, lai suranda kitą vietą, juk čia pagarbos klausimas“.

Jonavos parapijos dekanas Virginijus Birjotas teigia, kad „trikojo“ statymas kryžiaus vietoje – nederama vieta: „Prie kryžiaus, net už tvorelės – statyti matuoklio nederėtų. Pagarba turi išlikti – ar iš pareigūno, ar iš gyventojo. Manau, ten statyti nederėtų, reikėtų pasirinkti tinkamesnę vietą – už krūmo ar kur kitur, bet ne už kryžiaus. Pareigūnai turėtų atidžiau pasirinkti vietas“.

Š. m. vasario mėnesį Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbė vietas, kuriose dažniausiai bus galima sutikti mobiliuosius greičio matuoklius, viena jų - kelias Jonava - Kalniniai - Žasliai - Mijaugonys, kuriame šiandien, kryžiaus vietoje ir aptiktas „trikojis“. Gavus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komentarą, straipsnį papildysime.

Atmintina vieta

1997 m. išleistoje P. Vitkevičiaus, vieno iš žuvusių kunigų sūnėno, knygoje „Jie buvo pirmieji“ taip pasakojama apie tragiškos birželio 25 dienos įvykius:

„Pirmąją karo dieną, sekmadienį, Jonavos bažnyčioje vyskupas Vincentas Brizgys teikė apylinkės vaikams Sutvirtinimo Sakramentą. Buvo suvažiavę daug kunigų. Skarulių klebonas Pranciškus Vitkevičius priglaudė nakvynei du kunigus – Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę ir iš Vilniaus krašto atvykusį lenkų tautybės kunigą Zigmantą Stankevičių. Baisioji tragedija prasidėjo trečiadienį (06.25 d.), kai iš netoliese esančio Gaižiūnų poligono besitraukianti rusų kariuomenė bandė prasiveržti iš apsupties, nes vokiečiai tuo metu jau buvo užėmę Vilnių, Kauną, Ukmergę ir artinosi prie Jonavos. Sovietų daliniai traukėsi baisioje panikoje ir sumaištyje. Daugiausia tai buvo NKVD kariuomenės daliniai. Skarulių prieigose jiems pasirodė, kad kažkas į juos šovęs iš varpinės bokšto<…>.

Enkavedistai visus kaimo gyventojus suvarė prie vieškelio ir suguldė į griovius. Išstatę sunkiuosius kulkosvaidžius, ruošėsi sušaudyti tariamuosius „nusikaltėlius“. Tada buvo atvesti smarkiai sužaloti ir sumušti trys kunigai, kurie buvo areštuoti bažnyčioje pamaldų metu. Skarulių klebonas P.Vitkevičius enkavedistams kalbėjo: “Jeigu jums būtina kažką bausti, tai šaudykite mane, tačiau paleiskite tuos žmones“. Po tų klebono žodžių paruošti sušaudymui kaimo gyventojai buvo paleisti, o kunigus varė Meištonių kaimo link. Kunigas P. Vitkevičius. Neištvėręs patyčių, suklupo šalia vieškelio ir pradėjo melstis. Jis ten ir buvo nušautas. Kiti du kunigai buvo nuvesti už kalno, kur prasidėjo ilgas ir sadistiškas jų kankinimas, po kurio laiko jie buvo nužudyti. Šie trys kunigai – kankiniai, savo gyvybių kaina išgelbėjo kaimo gyventojus nuo tikros mirties“.