Dėl karo Ukrainoje šalies gyventojams kilo nemažai klausimų: kaip gauti ar įsigyti kalio jodido tablečių, ar galima paremti ukrainiečius perkant jiems vaistus, ar vaistinės tikrai pašalino visas rusiškas prekes. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. 

 

Kalio jodido tabletės  

 

Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių. Nespėjusiems nemokamai atsiimti šio vaistinio preparato vilniečiams bus pratęsti receptai – tabletes pasiimti jie galės nuo kovo 15 d. Gimusiems ar tapusiems oficialiais sostinės gyventojais po 2021 m. sausio 1-osios Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu svarsto pirkti papildomą tablečių partiją.  

 

LVA priklausantys vaistinių tinklai prisideda prie šio preparato dalijimo ir tai daro neatlygintinai. Pasitikrinti ar receptas jau atnaujintas, gyventojai gali pasitikrinti esveikata.lt puslapyje. Kalio jodido tabletes bus galima atsiimti svetainėje jodas.vilnius.lt nurodytose vaistinėse. 

„Šiuo metu gyventojai norintys už savo lėšas įsigyti kalio jodido tablečių, susiduria su jų trūkumu, vaistinių tinklai yra pateikę papildomus užsakymus, kai kurios savo gamybinėse vaistinėse jau pradėjo šio preparato gamybą, dedamos visos pastangos, kad patenkinti pacientų poreikius, tačiau tai priklauso nuo gamintojų ir tiekėjų, visoje rinkoje yra šių tablečių trūkumas“, – komentuoja K. Nemaniūtė-Gagė. 

 

LVA vadovė pabrėžė, kad kalio jodido tablečių profilaktiškai vartoti nereikia ir negalima, mat tai ne tik neturės apsauginio efekto sveikatai, bet ir gali pridaryti žalos organizmui.  

 

Kalio jodido tabletės skydliaukės apsaugai yra vartojamos tik tada, kai aplinkoje pasklinda būtent radioaktyviojo jodo dalelės ir tik sulaukus rekomendacijų iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų atsakingų valstybinių įstaigų.“, – teigia LVA pirmininkė.  

 

Parama vaistais ukrainiečiams 

 

Šalies vaistinės nukentėjusius nuo karo ukrainiečius remia vaistais – ši pagalba teikiama per Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centrą. Taip pat šiuo metu LVA kartu su Raudonuoju kryžiumi, SAM, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba ir Susisiekimo ministerija baigia derinti paskutinius teisinius bei techninius klausimus, kurie leis paprasčiau organizuoti bei greičiau nugabenti didelius kiekius vaistų Ukrainos ligoninėms. 

 

Lietuvoje veikiantys verslai ir privatūs asmenys, norintys prisidėti būtent vaistiniais preparatais, kviečiami remti Raudonąjį kryžių, tokiu būdu bendradarbiaudami galėsime užtikrinti nenutrūkstamą vaistų tiekimą karo paliestoms Ukrainos ligoninėms. 

 

„Sulaukiame daug užklausų iš gyventojų, norinčiųjų ukrainiečius paremti receptiniais vaistais. Tačiau tai nėra taip paprasta, mat vaistų didmeninio platinimo įmonės vaistus gali teikti kaip paramą ar parduoti tik sveikatos priežiūros įstaigoms ar vaistinėms, o vaistinės receptinius vaistus gali parduoti tik su receptu“, – atkreipia dėmesį K. Nemaniūtė-Gagė. 

 

Receptinių vaistų išdavimas vaistinėse  

 

Dėl karo iš Ukrainos pabėgę gyventojai, kurie užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, turės galimybę nemokamai gauti ne tik sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų išrašytus receptinius vaistus. Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. 

 

Anot LVA pirmininkės, kartu su valstybinėmis institucijomis rastas būdas, kaip užtikrinti, kad receptiniai vaistai būtų kuo greičiau išduodami Lietuvos vaistinėse.   

 

„LVA narės, sutelkusios IT specialistų pajėgas, jau pritaikė savo sistemas, tad šiuo metu Ukrainos gyventojai jau gali pasiimti savo receptinius vaistus nemokamai „Eurovaistinė“ ir BENU vaistinėse, o nuo trečiadienio tai bus galima padaryti „Gintarinės vaistinės“ ir „Norfos vaistinės“ tinklų vaistinėse – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.  

 

Rusiškos ir baltarusiškos prekės 

 

Ji pabrėžė, kad asociacijos nariai dėl rusiškų ir baltarusiškų prekių laikosi vieningos nuomonės – prekės išimtos vos prasidėjus karui Ukrainoje. 

 

„Vaistinių tinklai turėjo labai mažai rusiškų ir baltarusiškų prekių – iki kelių procentų. Vaistinės ne tik pašalino šias prekes iš lentynų, bet ir nutraukė visus ryšius su Rusijos įmonėmis ir reklamą rusiškuose kanaluose“, – pažymėjo LVA vadovė.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: