Priimant į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius iš Ukrainos, šalies institucijos  susitelkė ir vykdė tam reikalingas priemones, tačiau integracijos proceso koordinavimas, įtraukimas į darbo rinką ir švietimo sistemą dar turi būti stiprinami. Tokius rezultatus Valstybės kontrolės auditoriai pateikia ataskaitoje „Pagalba pabėgėliams, jų socialinė integracija“.

Pabėgėlių integracijoje dalyvaujančios institucijos susidūrė su iššūkiu juos priimant: 2020–2022 m. prieglobstis suteiktas 869 asmenims, prieglobsčio gavėjų skaičius išaugo 2,6 karto, o laikinąją apsaugą 2022 m. gavo 68 352 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

„Pabėgėliams teikiama socialinė parama, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos. Tačiau nustatėme, kad trūksta valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, ypač didesnio vietos savivaldos įsitraukimo, užtikrinant tinkamą pabėgėlių priėmimą. Kai kurioms savivaldybėms pavyko procesą organizuoti efektyviai, štai Jonavos r. savivaldybėje pagalba visais klausimais prieglobsčio gavėjams ir ukrainiečiams teikiama vieno langelio principu“, – sako Rasa Rakauskienė, audito grupės vadovė.

Geresnės galimybės įsidarbinti pabėgėliams prisideda prie žmogaus orumo išsaugojimo, palengvina integraciją, leidžia panaudoti įgūdžius ir ekonominį potencialą. 2022 m. 56,9 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų ukrainiečių rado darbo vietas. 30 proc. jų įsidarbino į trūkstamas profesijas, taip sumažino darbuotojų trūkumo regionuose problemą. Aktyvesnės pabėgėlių perkvalifikavimo priemonės ir geresnės lietuvių kalbos žinios padidintų jų įsidarbinimo galimybes.

Lietuvių kalbos mokymasis integracijos metu yra vienas svarbiausių elementų, tačiau 2020–2022 m. tik 5,6 proc. prieglobsčio gavėjų Pabėgėlių priėmimo centre ir 37,8 proc. savivaldybėse mokėsi lietuvių kalbos.

Dėl psichologinių traumų ir mokymosi pertraukų pabėgėlių vaikams sudėtingiau nei kitų migrantų vaikams įsijungti į ugdymo procesą. Jiems tęsti mokymąsi padėtų laiku gauta švietimo pagalba ir išlyginamosios klasės. Tokios klasės sukomplektuotos 13 savivaldybių, tačiau jų nebuvo kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, pvz., Kaune, Klaipėdoje. Mokyklose trūksta švietimo pagalbos – 2022 m. ją gavo 6 proc. vaikų iš Ukrainos.

Įvertinus 2023 m. įvykusius pokyčius pabėgėliams teikiant švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugas, SADM iki 2024 m. suplanuotas priemones pabėgėlių integracijai ir tai, kad gerinti ją padėtų ankstesnių auditų metu teiktų rekomendacijų įgyvendinimas, auditas baigiamas išankstiniu tyrimu.

Valstybės kontrolės inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: