Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę.
Ieškovas (pirkėjas) prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės (pardavėjos) sudarytą naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš pardavėjos už automobilį sumokėtus pinigus. Pirkėjas nurodė, kad, įsigijus automobilį, paaiškėjo automobilio trūkumai, kurių pardavėja nebuvo nurodžiusi pirkimo–pardavimo sutartyje, jų pirkėjas negalėjo pastebėti pirkimo metu ir jie jam trukdė naudoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį.
Pardavėja įrodinėjo, kad ieškovo nurodytų trūkumų sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo, o jie atsirado pirkėjui netinkamai atliekant automobilio remonto darbus pas savo draugą, neturintį reikiamos kvalifikacijos.
Teismai pirkėjo reikalavimą atmetė, konstatavę, kad pardavimo metu esminių automobilio trūkumų nebuvo, o jie atsirado dėl jo kaltės netinkamai remontuojant automobilį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog pirkėjas yra vartotojas, netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios suteikia jam teisę nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį palankesnėmis sąlygomis negu įprastą pirkimo–pardavimo sutartį, kai nėra būtina nustatyti, kad įsigyto daikto trūkumai yra esminiai, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, aiškinant šių nuostatų taikymą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad išvadą apie tai, jog automobilio trūkumai atsirado dėl netinkamo automobilio remonto, teismai iš esmės grindė prielaidomis, nors netinkamo automobilio remonto faktas byloje nebuvo nustatytas, ir iš kelių prielaidomis grįstų tarpinių išvadų teismai padarė kategorišką išvadą, kad automobilis pirkimo–pardavimo metu trūkumų neturėjo ir kad jo trūkumus sukėlė pats pirkėjas. Teismai išsamiai neįvertino įrodymų ir jų patikimumo, pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Teismai išsamiai nevertino ir neanalizavo kitų pirkėjo nurodytų automobilio kokybės trūkumų pobūdžio, nevertino, ar šie trūkumai galėjo būti pastebėti be specialaus tyrimo, ar pirkėjo nurodyti automobilio trūkumai lemia tai, kad automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pardavėjui kyla pareiga įrodyti, jog automobilio kokybės trūkumai atsirado automobilį perdavus pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė jo naudojimo ar saugojimo taisykles, tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad pardavėja nepaneigė savo atsakomybės už parduoto automobilio kokybės trūkumus, įrodydama, kad ir kiti pirkėjo pateiktame akte pažymėti trūkumai galėjo atsirasti dėl pirkėjo veiksmų po automobilio įsigijimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos Nr. e3K-3-108-381/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.
