Vilkiko su puspriekabe vairuotojas Mantas kasdien jau dvylika metų gabena įvairiausias prekes, žaliavas ir produktus šalies teritorijoje ir už jos ribų. Ir nors didžiąją darbo dalį jis praleidžia vairuodamas krovininę transporto priemonę magistraliniais keliais, tačiau pasikrauti ar išsikrauti vežamą krovinį suka į skirtingus miestus. Jo teigimu, vairuoti 40 tonų sveriantį 16 metrų ilgio sąstatą mieste ir už jo ribų – skirtinga patirtis.

„Infrastruktūra krovininiam transportui labiau pritaikyta užmiestyje. Čia vairuoji mažiau įsitempęs, nes keliai monotoniški ir ilgi. O ir kiti eismo dalyviai užmiestyje krovininių transporto priemonių prisibijo, šalia jų važiuoja atsargiau. Vairuojant mieste reikia susikaupti, atidžiau stebėti aplinką, kiti vairuotojai, atrodo, jei galėtų, per viršų peršoktų, visi labai skuba, lenda, praleisti nenori“, – sako Mantas.

2020 m. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tyrė 11, 2021 m. – 16 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės mieste. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: nepraleidžiama transporto priemonė sankryžoje, atsitrenkiama į toje pačioje eismo juostoje stovinčius ar lėtai važiuojančius automobilius, susiduriama su dviratininkais ir pėsčiaisiais.

Mieste vairuoti padeda patirtis

Mieste vairuoti vilkiką sudėtinga dėl intensyvaus eismo, siaurų kelių, mažų sankryžų. Žiemos metu privažiavimai į pakrovimo / iškrovimo vietas dažnai nevalomi, taip pat trūksta kitų eismo dalyvių supratingumo, pagalbos.

Vairuotojo teigimu, pavojingiausias vairuotojui yra manevravimas, kai priešais važiuojanti mašina staigiai stabdo, užlenda, kai šalia greitai važinėjama elektriniais paspirtukais ir dviračiais.

„Mieste važinėjančiam vilkiko vairuotojui būtina nemaža vairavimo patirtis, budrumas, atidumas ir gebėjimas išsisukti iš įvairiausių situacijų. Pavyzdžiui, kai tenka manevruoti atbulomis („aklam“), apsisukti siaurose gatvelėse ar prisiparkuoti prie rampų mašinų pristatytose ir ankštose prekybos centrų aikštelėse. Tačiau kuo ilgiau vairuoji, tuo geriau jauti transporto priemonę“, – pasakoja vairuotojas ir priduria, jog vis dėlto daugiau problemų vilkiko vairuotojui mieste sukelia ne jo paties vairavimas, o kitų eismo dalyvių elgesys.

Vilkikas – ne lengvasis automobilis

„Kai vairuojame mieste, kitų eismo dalyvių prašome supratingumo, kantrybės ir kartais pagalbos. Neapvažinėkite manevruojančio vilkiko, nestabdykite staigiai, jei tai nėra būtina, nestatykite automobilių vietose, kur pravažiuoja daug vilkikų, padėkite vairuotojui išvažiuoti atbulam iš gatvių, kadangi jis nemato, kas vyksta už jo puspriekabės“, – tęsia Mantas. Vairuotojui antrina LTSA Tyrėjų komandos specialistas Jonas Drunga ir įvardija pavojingiausias situacijas.

Akloji zona. Sunkiojo transporto vairuotojo sėdėjimo vieta yra ganėtinai aukštai, o tai apriboja automobilio priekio matomumą. Lengvasis automobilis yra daug siauresnis, todėl kai priartėja prie krovininio transporto  puspriekabės ar priekabos galo, jis patenka į vilkiko vairuotojo akląją zoną.

„Mieste taip visi skuba, jog vilkiką stengiasi aplenkti iš visų pusių. Pasitaiko, jog darant lankstą prieš posūkį atsiranda tarpas važiuojamosios dalies dešinėje, o kitas eismo dalyvis ten iškart lenda, prisispaudžia, lenkia. Ir taip elgiasi ne tik automobilių vairuotojai, bet ir pėstieji, dviratininkai bei paspirtukininkai“, – sako Mantas.

Matmenys. Krovininio transporto matmenys yra dideli, todėl dažnu atveju vilkikai nevažiuoja pagal nubraižytas kelyje esančias linijas. Vairuotojai sukdami ir norėdami ištiesinti puspriekabę, visuomet važiuoja lanku. Kitiems eismo dalyviams reiktų numatyti, kada krovininio transporto priemonė gali išvažiuoti iš savo eismo juostos.

Krovinys. Jų yra įvairiausių, tačiau pavojingiausi eismo dalyviams yra blogai pritvirtinti, galintys iškristi, išbyrėti ar išlindę už automobilio ribų kroviniai. Dažniausiai nuspėti, ar krovinys tinkamai pritvirtintas, sunku, tad kitiems eismo dalyviams rekomenduojama laikytis saugaus ir didesnio nei įprastai atstumo.

Masė. Krovininio transporto su kroviniu svoris įprastai siekia iki 40 tonų. Būtent dėl šios priežasties jo stabdymo kelias daug kartų ilgesnis. Vairuotojo Manto teigimu, aplenkę ar apvažiavę, palaikykite didesnį atstumą ir būtinai stebėkite, ar iš paskos važiuojantis krovininis transportas spėja stabdyti ir nerodo įspėjamųjų signalų (mirksi ilgosiomis šviesomis ar naudoja garsinį signalą).

Navigavimas. Krovininio transporto vairuotojai naudojasi navigacinėmis sistemomis, o jos kartais suklaidina ir nuveda į siauras gatveles, kur nėra galimybės apsisukti. Tenka stabdyti eismą.

„Tokiais atvejais beveik visuomet sulaukiame kitų vairuotojų pykčio. Tačiau mes, vilkikų vairuotojai, juk nedarome to tyčia. Tiesiog dirbame savo darbą. Todėl nepykite ir neprisispauskite, o padėkite mums išmanevruoti. Kartu tikrai greičiau atlaisvinsime kelią“, – siūlo Mantas.

LTSA inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: