Naujausia visuomenės apklausa atskleidė, kad visas namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiuoja  60 proc. Lietuvos gyventojų, 5 proc. daugiau nei 2020 m.  Dar 29 proc. apklaustųjų rūšiuoja dalį atliekų. Labiausiai tai daryti motyvuoja noras saugoti aplinką – žmonės rūšiuodami siekia, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartyną, o kuo daugiau taptų žaliavomis ir energijos šaltiniu.

Rūšiuoti skatina ir atliekų tvarkymo išlaidų mažinimas, nemokamas atliekų išvežimas. Nerūšiuojančių ar rūšiuojančių tik dalį atliekų buvo klausiama, ko trūksta, kad jie pradėtų tinkamai tvarkyti atliekas. Dažniausiai jie nurodė, kad reikėtų daugiau atliekų rūšiavimo konteinerių – 58 proc.

Daugiau nei pusė nerūšiuojančių atliekų teigia, kad to nedaro nes, jų manymu, išrūšiuotos atliekos sumaišomos su komunalinėmis atliekomis. Kiek daugiau nei trečdalis nurodė, kad rūšiavimo konteineriai yra pernelyg toli nuo jų namų.

Atkreipiame dėmesį, kad atsakymai yra skaičiuojami nuo nerūšiuojančių, o ne nuo visų respondentų. Detaliau pažiūrėjus matyti, kad manančių, jog išrūšiuotos atliekos sumaišomos, tarp visų gyventojų yra maždaug tiek pat, kaip ir anksčiau.

Motyvo „patogiau išmesti visas atliekas į vieną buitinių atliekų konteinerį“ paminėjimai skaičiuojant nuo visų gyventojų sumažėjo nuo 5,3 proc. 2020 m. iki 4 proc. 2021 m.

Dauguma (75 proc.) apklaustųjų nurodė, kad prie jų namų yra visi rūšiavimo konteineriai ir ši dalis per metus išaugo 4 proc. Tuo metu namų ūkių, prie kurių nėra rūšiavimo konteinerių,  mažėja, jų yra tik 10 proc., dažniau tai nurodė kaimų gyventojai.

Didelių gabaritų atliekos vis rečiau numetamos prie konteinerių ar kur pakliuvo, daugiau nei puse atvejų jos pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Dažniau tai daro dirbantys miestų gyventojai. Kaimų vietovėse, miesteliuose jos dažniau surenkamos apvažiavimo būdu. Apie 17 proc. asmenų, dažniau mieste, išsikviečia atliekų surinkimo įmones. Šias atliekas palieka prie konteinerių tik 8 proc. apklausos dalyvių.

Pristatantys didelių gabaritų atliekas į atitinkamas surinkimo aikšteles nurodė, kad tą skatina patogi pristatymo vieta ir teisės aktų reikalavimai. Gyventojams, kurie to nedaro, labiausiai trukdo nepatogi šių aikštelių vieta.

Dauguma apklaustųjų – 76 proc. – nurodė, kad informacijos apie atliekų tvarkymą jiems užtenka. 66 proc. iš jų teigia, kad jiems užtenka savivaldybės teikiamos informacijos, o 17 proc. apklaustųjų tokios informacijos nepakanka. Dažniausiai buvo pageidaujama, kad ji būtų teikiama per radiją ir televiziją, tačiau svarbi ir vietinė spauda, savivaldybės internetinė svetainė, socialiniai tinklai.

Į klausimą, kas skatintų tausojančiai vartoti, dažniausiai buvo nurodomas didesnis smulkaus remonto dirbtuvių tinklas, platesnis dalijimosi daiktais tinklas, informacija apie tausojantį vartojimą.

Apklausa suteikė naudingos informacijos ir apie tai, ar žmonės aktyviai dalyvauja socialinėse akcijose, susijusiose su atliekų prevencija ir tvarkymu. Į jas įsitraukia 26 proc. apklaustųjų, dažniau akcijose dalyvauja jaunimas. Per metus laiko ši dalis praktiškai nepasikeitė.

Kaip ir anksčiau, populiariausia akcija yra „Darom“, ją paminėjo net 84 proc. dalyvavusių panašiuose renginiuose. Kitos populiariausios iniciatyvos buvo „Mesk į konteinerį“, „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju“,  „Saugau gamtą ir save“, „Galvok žaliai“.

Apklausą „Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų rūšiavimą“ Aplinkos ministerijos užsakymu atliko bendrovė „Vilmorus“. Buvo apklausti 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, interviu gyvai arba telefonu.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: