Šiandien, lapkričio 3-ąją, daugelis Europos medžiotojų mini savo globėjo Šv. Huberto dieną. Tai ne tik tradicijų pagerbimo, bet ir apmąstymų apie žmogaus santykį su gamta metas. Daugiau kaip 30 tūkstančių Lietuvos medžiotojų yra aktyvūs aplinkosaugos talkininkai – jie praneša apie brakonieriavimą, padeda saugoti laukinę gamtą ir puoselėja senąsias medžioklės tradicijas.
Medžioklė – viena seniausių žmonijos veiklų, lydėjusi žmogų nuo pat pirmųjų jo žingsnių žemėje. Šiandien ji neatsiejama nuo atsakomybės ir gamtos pusiausvyros išsaugojimo.
Apie medžioklės prasmę, tradicijas ir šiuolaikinius iššūkius kalbamės su Vytautu Kaminsku, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus vadovu.
– Kiek narių šiuo metu vienija Jonavos medžiotojų ir žvejų draugija? Ar gretos auga, ar retėja?
Šiuo metu mūsų skyrius vienija 270 asociuotų medžiotojų. Deja, pastaruoju metu stebime gretų mažėjimą.
– Kiek būrelių veikia Jonavos rajone ir ar tarp jų daugiau bendradarbiavimo ar konkurencijos?
Rajone veikia 14 būrelių – 11 priklauso mūsų skyriui, o trys kitoms asociacijoms. Bendradarbiaujame, nes neturime dėl ko konkuruoti.
– Ką Jums reiškia Šv. Huberto diena?
Tai ir šventė, ir tradicija, ir diena, kai sustoji pagalvoti apie save.
– Ką reiškia būti medžiotoju šiandien?
Tai atsakomybė – prieš save, prieš gamtą ir prieš ateinančias kartas.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad medžiotojai žudo dėl pramogos?
Sunku diskutuoti su siauro mąstymo žmogumi, ypač jei jis vadovaujasi iškreiptomis „filosofijomis“ apie gamtos darną.
– Ar esate kada nors nusprendęs nešauti, nors galimybė buvo?
Taip, ne kartą. Su laiku pradedi vertinti, ar tikrai būtinas tas lemtingas šūvis.
– Koks linksmiausias ar širdį sušildantis prisiminimas iš medžioklės?
Kai buvo sumedžiotas trofėjinis šernas – toks įvykis išlieka atmintyje ilgam.
– Ar būta medžioklės, kuri Jus pakeitė, privertė kitaip žiūrėti į gamtą ar į save?
Tai nenutrūkstamas procesas – kiekviena medžioklė kažką duoda.
– Ar technologijos negesina romantikos?
Tradicijos ir technologijos puikiai dera tarpusavyje. GPS ar termovizoriai tik padeda, o romantika nuo to nenukenčia.
– Kodėl visuomenėje tiek prieštaringų nuomonių apie medžioklę?
Manau, tai sovietinio palikimo padarinys – anksčiau medžioklė buvo laikoma tik išrinktųjų pramoga. Taip pat yra žmonių, kurie nenori matyti pokyčių ir vis dar galvoja, kad „visi medžiotojai vienodi“.
– Kas, Jūsų akimis, yra „geras medžiotojas“?
Sąžiningas ir kantrus. Taiklumas ateina su laiku.
– Ar šiuolaikiniai jauni medžiotojai kitokie?
Taip – labiau atsakingi. Iš pradžių azartiški, bet su laiku „nusišlifuoja“.
– Ar medžioklės tradicija perduodama Jūsų šeimoje?
Iš dalies – vienas iš prosenelių buvo medžiotojas.
– Ką patartumėte jaunam žmogui, svarstančiam tapti medžiotoju?
Medžioklėje ne šaudoma, o medžiojama.
– Kas Jus vis dar traukia į mišką ankstyvą rytą, kai kiti renkasi miegą ir šiltą kavą?
Ne tik rytą, bet ir vakarą – miškas iškrauna blogybes ir pakrauna gerumu. Grįžęs iš jo, net ant žmonių nebūni piktas.
---
Šv. Huberto dieną medžiotojai visoje Europoje mini ne tik kaip tradiciją, bet ir kaip priminimą, kad pagarba gamtai bei jos darnai – svarbiausias šiuolaikinės medžioklės principas.
