2020 m. pradžioje Pasaulio ekonomikos forumas biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą įvardino kaip vieną iš penkių didžiausių grėsmių pasauliui. Metais anksčiau Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) įspėjo, kad biologinės įvairovės nykimo rodikliai yra tokie, kokių dar niekada nebuvo, – šiuo metu išnykimas gresia maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių visame pasaulyje.

Lietuvos aplinkos būklė, deja, taip pat nuolat blogėja – nyksta natūralios buveinės (ypač pievų), didėja vandenų tarša, mažėja kraštovaizdžio elementų skaičius ir jų užimamas plotas, didėja erozijos paveikto dirvožemio plotai, mažėja biologinė įvairovė (pvz., įprastų kaimo paukščių gausa nuo 2014 m. sumažėjo net 31 proc.).

2019 m. Europos aplinkos agentūros parengtoje aplinkos būklės ataskaitoje teigiama, kad žemės ūkio veiklos intensyvinimas tebėra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų irimą Europoje. Žemės ūkio sektorius taip pat yra trečias pagal taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), neskaitant lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių išskiriamų ŠESD.

Šiuo metu Europa turi puikią progą žengti žingsnį „žalesnio” žemės ūkio link, nes ES šalys narės šiemet turi parengti naujuosius žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginius planus. Šie dokumentai apibrėš mokesčių mokėtojų skiriamos paramos žemės ūkio veiklos subjektams išmokėjimo sąlygas ateinantiems penkeriems metams, todėl labai svarbu nusimatyti ambicingus, teigiamą pokytį kuriančius tikslus. 

Pievų plotų mažėjimo problema

Daugiamečių pievų plotas Lietuvoje drastiškai mažėja – 2015 m. jų deklaruota 668 tūkst. ha, o 2021 m. tik 601 tūkst. ha (t. y. minus 10 proc.). Europos Komisija savo pastabose Lietuvos Strateginiam planui pažymėjo, kad, atsižvelgiant į mūsų šalies pievų mažėjimo tendenciją, labai svarbu užtikrinti, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 1 standartas apsaugotų daugiametes pievas nuo suarimo ir kad būtina sukurti sistemą, kuri neleistų pievų plotams sumažėti daugiau nei 5 proc.

Lyginant su dabartiniu Bendrosios žemės ūkio politikos periodu, GAAB standartas Nr. 1 išlieka toks pat neveiksnus. Netgi priešingai – į daugiamečių pievų plotus siekiama įtraukti 3 metrų pločio juostas prie melioracijos griovių, nors jos negali būti prilyginamos tikroms daugiametėms pievoms nei pagal mastą, nei pagal rūšinę sudėtį, nei pagal tinkamumą įvairioms laukinių gyvūnų ir augalų rūšims (įskaitant ir saugomas) įsikurti, ypač turint omenyje, kad šiomis juostomis bus leidžiama judėti žemės ūkio technikai.

Aplinkos ministerija nepateisina Strateginiame plane numatytos galimybės atnaujinti, t. y. suarti ir persėti natūralias buveines, patenkančias į „Natura 2000“ teritoriją, nes tai tolygu natūralios buveinės būklės bloginimui, kas yra draudžiama pagal Buveinių direktyvą. 

Upių ir ežerų vandenų kokybės problema

Aplinkos ministerija pritaria Europos Komisijos pastabai, kad prie vandens telkinių, kurie neatitinka geros būklės reikalavimų, turėtų būti nustatytos didesnės apsaugos juostos.  Nerimą kelia ir siekis sumažinti GAAB standartu Nr. 6 reikalaujamą augalais uždengti dirvos plotą jautriausiu periodu – žiemą. Tai viena iš efektyviausių vandenų taršos iš žemės ūkio mažinimo priemonių, kuri apsaugo dirvą nuo erozijos ir maistingų medžiagų išsiplovimo.

Svarbu pabrėžti, kad šios priemonės efektyvumas labai priklauso nuo jos įgyvendinimo masto, todėl reikalavimų padidinimas galėtų reikšmingai prisidėti apsaugant vandens telkinius.

Dėmesį reiktų atkreipti ir į Lietuvoje vis dar labai įprastą ūkininkavimo praktiką – juodąjį pūdymą, kuris daro didelį neigiamą poveikį dirvožemio biologinei įvairovei, sukelia eroziją, didina maistinių medžiagų išsiplovimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, ilgalaikėje perspektyvoje kenkia dirvožemio kokybei ir derlingumui. Tai iš esmės prieštarauja Strateginiame plane keliamiems aplinkos ir dirvožemio kokybės tikslams, todėl ši žalinga praktika iš viso neturėtų būti remiama mokesčių mokėtojų lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. 

Laukinių apdulkintojų, paukščių ir kitos bioįvairovės nykimo problema

Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad remiant žemdirbių pastangas pagal ekoschemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ reikalavimai negali būti formalūs, iš esmės nekeičiantys ūkininkavimo praktikos ir neleidžiantys atsigauti gamtai. Tokiuose soduose ir uogynuose negali būti leidžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato.

Strateginiame plane taip pat nenumatyti jokie saugikliai, kurie leistų išvengti galimo didesnio herbicidų panaudojimo (dėl trumpuoju laikotarpiu padidėjusio piktžolių kiekio) remiant ūkius pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Nepriimtinas ir sprendimas į Strateginį planą neįtraukti Aplinkos ministerijos siūlytų paramos ūkiams priemonių, skirtų invazinių augalų naikinimui ir migruojančių paukščių apsaugos ir žalos prevencijai. 

Kraštovaizdžio elementų išsaugojimo ir atkūrimo problema

Ilgalaikes neigiamas pasekmes gamtai gali turėti Lietuvos ketinimas pasinaudoti Europos Komisijos leidimu šalims narėms 2023 paraiškų teikimo metais netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamosios žemės skirti negamybinei veiklai, pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementų išsaugojimui.

Sėjomaina turi labai daug teigiamų efektų: padeda kontroliuoti ir sumažinti augalų ligas, kenkėjus, piktžoles, didina dirvožemio derlingumą, mažina eroziją ir trąšų suvartojimą, įvairina laukų struktūrą. Nykstant natūraliems, tradiciniams kaimo kraštovaizdžio elementams mažėja augalų bei gyvūnų rūšių skaičius, nes jų buveinės yra tiesiog sunaikinamos, kartu silpnėja ekologinio kompensavimo, barjerinės funkcijos, prastėja dirvožemio kokybė. Privaloma užtikrinti šiuo metu mūsų šalyje egzistuojančių kraštovaizdžio elementų išsaugojimą, o sėjomaina galimai savaime taps įprasta praktika, nes ji naudinga ir ūkininkams.

Šiemet atliktos Strateginio plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos esminė išvada taip pat nėra palanki – joje teigiama, kad, nors palyginus su dabartiniu BŽŪP laikotarpiu būsimame Strateginiame plane, yra numatyta daugiau aplinkos būklę palaikyti ir gerinti galinčių priemonių, tačiau bendras indėlis siekiant aplinkos apsaugos tikslų bus palyginti nedidelis. 

Negalime laukti, kol gamtos katastrofa mus privers

2020 m. gegužės mėn. buvo paskelbtos dvi labai svarbios ir dalinai tarpusavyje susijusios strategijos. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ konstatuojama, kad maisto sistemos vis dar yra svarbiausias klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo veiksnys, todėl reikia skubiai mažinti priklausomybę nuo pesticidų ir antimikrobinių medžiagų, naudoti mažiau trąšų, plėsti ekologinį ūkininkavimą, didinti gyvūnų gerovę ir stabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Esminis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos uždavinys – užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė pradėtų atsigauti. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos labai svarbūs bus gamtos procesais pagrįsti sprendimai, pvz., šlapynių, durpynų ir pakrančių ekosistemų apsauga ir atkūrimas arba tvarus jūrų teritorijų, miškų, pievų ir žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas.

Šiame strateginiame dokumente yra numatyti ir labai konkretūs su žemės ūkiu susiję uždaviniai – cheminių pesticidų riziką ir naudojimą sumažinti 50 proc., pavojingesnių pesticidų naudojimą taip pat sumažinti 50 proc., užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų valdoma pagal ekologinio ūkininkavimo principus ir kt. 

Reglamentas dėl gamtos atkūrimo

2022 m. birželio 22 d. Europos Komisija parengė dar vieną strateginį dokumentą – Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys jame skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.

Kadangi iki šiol savanoriški biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai nedavė rezultatų ir gamtos būklė toliau blogėja – ES net 80 proc. buveinių būklė yra bloga; nuo praėjusio amžiaus 8-to dešimtmečio ES šlapžemių plotas sumažėjo 50 proc., Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektu siekiama nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus. Jie prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas.

Šiame dokumente taip pat numatyti ir su žemės ūkiu susiję tikslai – bendras biologinės įvairovės didėjimas žemės ūkio ekosistemose ir teigiama pievų drugių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje tendencija, žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančių nusausintų durpynų atkūrimas ir drėgnumo atstatymas, apdulkintojų populiacijų mažėjimo sustabdymas iki 2030 m. 

Padėti gali ir aktyvi visuomenė

Dar vienas aspektas, neabejotinai turintis didelę įtaką su gamta susijusių sprendimų priėmimui, yra didėjantys visuomenės lūkesčiai. Žmonėms jau nebepakanka tiesiog būti informuotiems apie priimtus nutarimus, jie nori patys dalyvauti strateginių dokumentų kūrime.

Iš viso 2023–2027 m. laikotarpiu Lietuvos ūkininkai sulauks  beveik 4,3 mlrd. Eur. visų ES piliečių paramos, iš kurių aplinkosauginėms veikloms (prisitaikymui prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimui) bus skirta 30,6 proc. visų lėšų, t. y. beveik 1,3 mlrd. Eur.

Būtina apsaugoti viešąjį interesą ir užtikrinti teisę į švarią aplinką, turtingą gamtą ir siekti, kad  žemės ūkio veikla būtų tvari, aplinkai draugiška ir ne tik nedarytų neigiamo poveikio, bet ir prisidėtų prie aplinkos būklės gerinimo ir klimato kaitos švelninimo. Dėl nepakankamo visuomenės aktyvumo šiuo metu šis potencialas nėra išnaudojamas, todėl būtina dar kartą peržiūrėti su aplinkosauga susijusias Strateginio plano dalis, užsibrėžiant aukštesnius aplinkosauginius tikslus ir tikslingiau panaudojant viešosios paramos lėšas.

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: