Melita Tauginaitė – Jonavos Senamiesčio gimnazijos devintokė, kurios vardą bei  pavardę galima išgirsti veiklose, susijusiose su jaunimo politika. Be to, savanorystėje prasmę atradusi mergina sava patirtimi noriai dalijasi ir su kitais mokiniais. Kaip sako ji pati, Jonavoje jaunimui siūlomų veiklų netrūksta, tačiau kartais jo motyvaciją prigesina ne kas kitas, o noras greitai pasiekti taip trokštamų rezultatų. 

Patraukė dėmesį

Peržvelgus šešiolikmetės veiklas – akivaizdu, kad savanorystė ir įsitraukimas į jaunimo organizacijas yra neatsiejama jos kasdienybės dalis. 

„Esu įsitraukusi į Lietuvos moksleivių sąjungos bei Jonavos r. jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritas stalas’’ veiklas. Taip pat, prieš kelias dienas buvau patvirtinta Jonavos r. savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudėtyje. Tuomet, kai priėmiau sprendimą visą savo dėmesį ir atsakomybę skirti mokslams, nes tai visad buvo ir bus mano prioritetas, šios organizacijos pradėjo vis labiau kaustyti mano dėmesį, kadangi jaunų žmonių interesai, švietimas, kokybiškas ugdymas yra jų pamatas’’, – paklausta, kas paskatino ją tapti aktyvia jaunimo politikos atstove, pasakojo jonavietė.

Laiko didžiausiu įvertinimu

M. Tauginaitė dar šį pavasarį patvirtinta ir Lietuvos moksleivių sąjungos nacionalinio biuro regioninių reikalų koordinatore. Kokios atsakomybės jai pavestos?

„Balandį naujuoju Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu tapo Jonas Trumpa. Buvau pakviesta tapti Jono rinkiminės komandos dalimi, o laimėjus rinkimus šūkis #revoliucija tapo plačia bei svarbių prasmių pilna, kasdienine mano motyvacija (aut.past. šypsosi).

 Regioninių reikalų koordinatorius turi siekti suteikti visokeriopą pagalbą LMS padaliniams, padėti jiems organizuoti savo veiklą, užtikrinti, kad ji būtų kokybiška, efektyvi ir tvarkinga, nepažeidžianti organizacijos įstatų. Šiuo metu tai laikyčiau didžiausiu savo įvertinimu, tačiau brangiausias mano laimėjimas, kurį nuolat stengiuosi prioritetizuoti, yra mano asmeninė pažanga. Didžiausi mano įkvėpėjai yra žmonės, iš kurių galiu mokytis. Nesvarbu, mokytojas, mama ar draugas tai bebūtų’’, – kalbėjo gimnazistė.

Yra kur tobulėti

Pasiteiravus, ar jaunimo politikai Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio, ar ji nenustumta į mūsų rajono politikos paraštes, M. Tauginaitė pamini ne vieną tobulintiną sritį.

„Jeigu reikėtų pateikti situaciją iliustruojantį pavyzdį, man yra tekę dalyvauti diskusijoje, kurioje tam tikri politikai suformavo mintį, jog jaunimo reikalų taryba nesukuria jokios pridėtinės vertės. Paprastai ministerija, seimo nariai, prezidentūra palankiau išklauso, girdi, leidžiasi į glaudesnį dialogą nei savivaldybių merai ar švietimo skyriai. 

Mūsų mieste bei mokyklose dažniau girdžiu į viešumą keliamas problemas tokias kaip rūkymas ar alkoholio prevencija, tačiau karjeros ugdymas, emocinė sveikata, lytinis švietimas, jaunimo politika yra dažnai paliekamos užnugaryje. Mano asmenine nuomone, nėra nepatogių temų. Yra tik nepatogus požiūris į jas’’, – kalbėjo moksleivė. 

Sporto pamokos

Prieš ketverius metus visą savo laisvą laiką Melita skyrė sportui. Pastarasis, pačios moksleivės žodžiais tariant, taip pat davė savų pamokų. 

„Septyni metai praleisti sportinių šokių salėje, laimėjimai ir paskutinės vietos, išmokė vertinti ne medalius, o įdėtas pastangas. Turbūt tuomet net nebūčiau pagalvojusi, kad mano laisvalaikis nukryps į savanorystę. Šiuo metu labai tuo džiaugiuosi ir vertinu kiekvieną galimybę, kurią ši veikla man suteikia kiekvieną dieną’’, – teigė jonavietė.

Visi - skirtingi 

Kai kalbama apie „šiuolaikinį jaunimą’’, viešojoje erdvėje neretai galima išgirsti, kad šiam trūksta atsakomybės, o didžiąją savo laisvo laiko dalį jaunuoliai skiria ne aktyviai veiklai, bet telefonams. Tai koks tas „šiuolaikinis jaunimas’’ pačio jaunimo akimis? Išgirdus tokį klausimą, M. Tauginaitė tik šypteli ir nė nedvejodama atsako, kad įvairus. 

„Vesdama pamokas mokyklose apie savanorystę ir bendraudama su kitais moksleiviais dažnai susidarau įspūdį, jog dažnas moksleivis save realizuoja sporte, tačiau nevyriausybinių organizacijų skaičius mūsų mieste, kurios dirba su jaunimu rodo, kad jaunimas renkasi skirtingai. 

Žinoma, jaunimo įsitraukimas į visuomeninę veiklą Lietuvoje vis dar yra ypatingai mažas. Savanoriai iš mažesnių miestelių nuolat suka galvas, kaip pritraukti naujų kolegų ir užsiauginti naujus lyderius, tačiau suteikiant kokybišką lyderystės perdavimo principą, manau, jog viskas yra įmanoma, kad galėtume judėti link teigiamos pažangos. Šis jaunimas auga laisvesnis, o aš ypatingai vertinu tai, jog mokykloje, kurioje mokausi, nesu suvaržoma į tam tikrus suaugusiųjų įsivaizduojamus rėmus’’, – kalbėjo mergina. 

Kelias -– netrumpas 

Paklausus, ar jos akimis Jonavos jaunimas gali skųstis veiklos trūkumu, M. Tauginaitė atsako, kad anaiptol. 

„Mūsų miestas siūlo tikrai plačias veiklų galimybes jaunimui. Manau, kad dažna problema yra ta, jog pabandę tam tikras veiklas ar užsiėmimus ir negavę norimo rezultato staiga, nustojame bandyti. 
Viena didžiausių gyvenimo suteikiamų švenčių man yra užsiimti mylima veikla.

Dažnai tai reikalauja nueiti ilgą kelią, kad atrastume, kas iš tikrųjų mus džiugina, tačiau niekada neleidau sau, kad nesėkmė būtų priežastis, kodėl sustoju bandyti iš naujo. Nuo mažumos augau su mamos brandinama mintimi, jog žmogus nėra robotas ir neturi būti gabus visur. Galbūt dėl to dažnai neleidžiu sau pasiklysti tarp didelių, sau išsikeltų lūkesčių’’, – kalbėjo jonavietė.

Žavi ir įkvepia

Pasakodama apie savo veiklas M. Tauginaitė pabrėžia neabejojanti, kad prie gerų pokyčių prisidėti gali kiekvienas. 

„Manau, jog kiekvienas iš mūsų esame pokytis ir tik nuo mūsų priklauso, į kurią pusę jį pakreipsime. Tuo jaunimo organizacijos mane ir žavi labiausiai. 

Jos yra drąsios, veržlios bei laisvos pokyčiams, kurių dalimi gali būti kiekvienas iš mūsų’’, – kalbėjo jonavietė. 

Turi tikslą

Mergina jau žino ir kokiu keliu pasuks baigusi mokyklą.

„Dar ketvirtoje klasėje sau pasakiau, kad užaugusi būsiu žurnaliste. Beveik prieš metus baigiau jaunųjų žurnalistų akademiją ir kiekvieną dieną primenu sau jausmą, kai stovėjau priešais suflerį ir skaičiau žinias.

Tiesą sakant, aš visiškai neturiu „plano b, nes nuolat „degu dėl savo svajonės. Kai pasidaro sudėtinga įveikti tam tikrus dalykus, mokslus sau apsibrėžiu kaip pagrindinį įrankį svajonei pasiekti. Svarstau, kad motyvacijos man netrūksta ir todėl, kad turiu aiškų tikslą.
Belieka tik žengti kartu su juo koja kojon’’, – pokalbio pabaigoje sakė M. Tauginaitė.