POMĖGIAI
“Laiko daug neturiu, tačiau labai mėgstu skaityti knygas. Mano mėgiamiausios – jau minėti detektyvai. Knygas perku, nemėgstu jų nei skolintis, nei skolinti.
Anksčiau, kai buvau jaunesnė, daug megzdavau. Dabar šiam pomėgiui laiko lieka vis mažiau.
Dar mėgstu būti Palangoje. Per metus ten nuvažiuoju kokius penkis kartus. Tačiau trumpam – savaitgaliui. Nelabai moku ilgai būti vienoje vietoje.
Savaitgaliais mėgstu nuvažiuoti į kino teatrą, apsilankyti spektaklyje. Kai turiu laiko, mėgstu pasivažinėti dviračiu”.
KIRPYKLA IR DRABUŽIAI
“Kirpykloje lankausi kartą per mėnesį. Dažniau neturiu laiko. Manikiūrą pasidarau pati. Man sėdėjimas grožio salone atrodo laiko gaišimas.
Jei reikia naujo drabužio, jo dažniausiai ieškau “Akropolyje”. Nesu iš tų moterų, kurios po parduotuves vaikšto ilgai. Pamatau, kas patinka, pasimatuoju ir nusperku”.
ŠEIMA
“Būna savaitgalių, kuomet mūsų namai šurmuliuoja – suvažiuoja daugiau nei dešimt artimųjų. Tai – mūsų vaikai, anūkai, vyro mama. Anūkų turiu jau penkis, ir manau, kad jų turėsiu dar daugiau.
Tada ruošiu maistą. Ar bent įsivaizduojat, ką reiškia tokiam skaičiui žmonių paruošti pietus ir vakarienę. Bet ir vėl – įmantrių patiekalų negaminu. Ruošiu tai, kas greita.
Nei vienas iš mano vaikų nėra medikas. Jie dirba kitokius darbus. Nors džiaugiuosi tuo, tačiau savo gyvenimo jokiu būdu nekeisčiau. Man patinka mano darbas. Patinka ne tik gydyti žmones, tačiau ir dirbti vadovaujamą darbą. Daug kas sako, kad sėdžiu savo rogėse.
Dėl to, kad esu užimta ir daug laiko skiriu darbui, mano vyras Kęstas neprieštarauja. Jis irgi toks pats. Mudu abu tokie”.
MEDICINA
“Kai man vaikystėje rovė dantį, tada sėdėjau toje odontologės kėdėje ir mąsčiau, kad tokį darbą galėčiau dirbti ir aš.
Maždaug nuo penktos klasės sakiau, kad noriu būti medikė. Gal aš tą mediciną sau tiesiog įsikalbėjau? Net ir abejonių – įstosiu mokytis ar ne – nebuvo. Žinojau, kad įstosiu. Mokiausi gerai, tai kodėl turėčiau neįstoti?”.
JAUSMAI
“Kai matau verkiantį vaiką, man jo gaila. Arba benamio prie konteinerio. Tačiau aš negaliu gyventi tik gailesčiu, negaliu nugyventi kitų žmonių gyvenimo. Jei taip daryčiau – išprotėčiau.
Be to, ir mūsų, medikų, darbas yra specifinis. Žmonės ateina su rimtomis ligomis, su didelėmis problemomis, ir dar – su savo gyvenimo istorijomis. Tu turi suprasti žmogų, padėti jam, bet negali gyventi jo gyvenimo.
Gydytojo kabinete išgirsti ne tik apie ligas, tačiau ir žmonių asmenines istorijas. Mums papasakoja tai, ko kartais net artimi žmonės nežino”.
SVEIKATA
“Aš esu prisirašiusi Jonavos pirminės sveikatos centre, pas daktarę Ramutę Ambrazienę. Pati savęs prie savęs prisirašyti juk negaliu. O štai mano vyras, vaikai yra ir mano pacientai. Aš esu jų šeimos daktarė.
Viso turiu daugiau nei 800 pacientų. Tačiau dabar, kai tapau ligoninės direktore, šį skaičių, matyt, sumažinsiu. Nebespėsiu. Be to, ne visiems žmonėms yra patogu, kai jų šeimos gydytojas juos gali priimti tik vakarais”.
NUOVARGIS
“Be abejo, aš kartais irgi pavargstu. Man skauda, man viskas nusibosta. Tai natūralu. Tačiau man padeda kasrytinės vandens procedūros. Rekomenduoju ir jums. Tiesa, šis malonumas yra gana brangus.
Kiekvieną rytą prisileidžiu vonią karšto vandens ir paguliu joje maždaug 15 minučių. Man ši procedūra suteikia žvalumo visai dienai. O brangu todėl, kad vanduo nėra pigus. Išlipusi iš vonios pamasažuoju sprandą, o tada jau – į darbus”.
