Kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje bus pradėtos diskusijos dėl Seimui 2024 m. pateikto Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto. Planuojama išsamiai pristatyti siūlomus naujausius Miškų įstatymo pakeitimus bei aptarti, kaip Nacionaliniame susitarime dėl miškų priimti susitarimai buvo įgyvendinti šiame įstatymo projekte.

2024 m. birželį Seimui nutarus pradėti šio projekto svarstymo procedūrą, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2024 m. rugpjūčio – spalio mėn. organizavo diskusijas, tačiau tuo metu nebuvo rasti visas suinteresuotas šalis tenkinantys kompromisai. Todėl 2024 m. spalį Seime priimtas sprendimas Miškų įstatymo projekto svarstymą perduoti naujos kadencijos Seimui. Įgyvendinant tiek XIX-osios Vyriausybės, tiek XX-osios Vyriausybės programų nuostatas, Miškų įstatymo projektas buvo peržiūrėtas ir parengta programas atitinkanti Vyriausybės išvada šiam projektui, kuria siūloma perskirstyti miškų grupes, siekti apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus, bet tuo pačiu pakankamai miškų palikti ūkininkavimui.

Miškų įstatymo projekte tobulinamas miško kirtimų reguliavimas, skatinant gamtai artimesnę miškininkystę, siūloma gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.

Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų I miškų grupės plotai. Be to, už miestų ribos bent 1 km atstumu esančius III, IV grupių miškus (III grupei priklauso apsauginiai, IV grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai). III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus, esančius III miškų grupėje, priskirti IIA (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje.

Priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, I miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. ha. IIA miškų grupė didėtų nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., IIB grupės – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.  

Siūloma tobulinti ir miško kirtimų reguliavimą bei supaprastinti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams reikalavimams. Bet kokius miško kirtimus siūloma ir toliau drausti I grupės miškuose, išskyrus priemones, numatytas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose. IIA ir IIB grupių miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius pagrindinius miško kirtimus; III grupės miškuose – miško kirtimai didesnėmis kaip 1,5 hektaro plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis, IVA – didesnėmis kaip 4 hektarai biržėmis.

Taip pat numatoma galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Šios kompensacijos būtų mokamos kasmet dalimis, ne ilgiau kaip 5 metus – vietoj Seimui pernai pateiktame projekte siūlytų 20 metų.

Pataisose numatoma ir papildoma funkcija Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir jų plėtra, pirmenybę teikiant ekologiniams ir socialiniams tikslams, vystyti gamtai artimesnę miškininkystę, didinti miškingumą.

Projektas buvo parengtas įgyvendinant ir Nacionalinio susitarimo dėl miškų nuostatas bei norint užtikrinti labiau subalansuotas miškų funkcijas ir galimybę geriau derinti ekologines, socialines ir ekonomines reikmes miškui, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius, efektyvinti procesus ir mažinti administracinę naštą.