Trečdalis (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų per pastaruosius metus savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniais įvykiais. Daugiau nei pusė iš jų (57 proc.) po 2 – 3 kartus. Dėl to patirtos išlaidos siekė nuo 50 iki 300 eurų, o kai kuriems teko susimokėti 500 ir daugiau eurų.
Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktas Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) butų savininkų nuomonės tyrimas. Tyrime dalyvavo 1 tūkst. asmenų.
Apklausos dalyviai įvardijo, kad dažniausiai avarijas sukelia vandentiekio ir kanalizacijos problemos (53 proc.), stogo, sienų pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų (19 proc.) ir šildymo sistemos (11 proc.) gedimai.
„Džiaugiamės, kad dviejų trečdalių apklaustųjų nuomone, daugiabučio renovacija sumažintų tokių avarinių įvykių tikimybę. Tai rodo, kad žmonės vis geriau suvokia – senus, susidėvėjusius pastatus būtina neatidėliojant atnaujinti, nes tai padeda išvengti ne tik avarijų, bet ir kitų eksploatacinių iššūkių bei su jais susijusių papildomų išlaidų“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose daugiausiai rūpesčių kelia kanalizacija, vamzdynai ir šilumos izoliacija, šaltis bute. Taip pat minimas nesandarus, nekokybiškas stogas, bloga balkonų būklė, netinkamas vėdinimas, triukšmas, elektros, liftų gedimai, byrantis fasadas, didelė drėgmė, pelėsis. Pažymima, kad namą tenka remontuoti iš savų lėšų, brangiai kainuoja techninė jo priežiūra.
Akivaizdu, kad šios išlaidos bėgant laikui tik didės. Apklaustieji savo daugiabučio namo būklę vertina vidutiniškai – 6,1 balo iš 10 galimų, tačiau mano, kad namo būklė, jei nebus atlikta renovacija, po 10 metų šiek tiek arba žymiai suprastės. Be to, 21 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigia, kad paskutinį kartą jų daugiabučio namo remontas buvo darytas per pastaruosius 5 metus, 20 proc. – kad nebuvo darytas niekada.
„Daugiabučio atnaujinimas nėra vien tik pastato šiltinimas ir sąskaitų už šildymą sumažėjimas. Kviečiu butų savininkus įsivertinti ir kitas kompleksinės renovacijos galimybes – atnaujinant namą pagal Daugiabučių modernizavimo programą galima su susitvarkyti ir stogus, vamzdynus, taip pat balkonus, kurie bet kada gali tapti tokios būklės, kad ims kristi. Šie darbai yra neišvengiami ir daug kainuoja, o valstybės parama gerokai palengvina finansinę naštą“, – atkreipia dėmesį G. Burbienė.
Gyventojų buvo klausiama ir apie tai, ar jų būstuose pakankamai šilta, kokios yra šildymo sąskaitos. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad jų bute žiemą temperatūra nėra pakankama. Vyraujanti išlaidų už šildymą šildymo sezono metu suma namų ūkiui svyruoja nuo 51 iki 150 Eur, 16 proc. sumoka 51-70 Eur, 28 proc. – 71-100 Eur, 25 proc.– 101-150 Eur. Didesnes sumas nei 150 Eur įvardijo 13 proc. tyrimo dalyvių.
Taip pat domėtasi, ar senų daugiabučių gyventojai dalyvautų jų atnaujinime esant palankioms aplinkybėms. Teigiamai atsakė 34 proc. Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) gyventojų, jei parama siektų 20 proc., renovaciją rinktųsi 60 proc.
APVA inf.
