Senų daugiabučių ir kitų pastatų atnaujinimo praktika Lietuvoje žengia į naują etapą. Šalyje pradėti šeši bandomieji projektai, kuriuose taikoma pasaulyje nauja technologija – skydinė renovacija. Planuojama, kad visi atnaujinti objektai pasieks ne žemesnę nei A energinio efektyvumo klasę. Į šiuos projektus investuojama 10 mln. eurų, todėl akivaizdu, kad valstybė šią kryptį mato kaip strategiškai svarbią.
Nauja technologija – naujas požiūris į renovaciją
Skydinė renovacija – tai metodas, kai pastatų atnaujinimui naudojamos iš anksto gamyklose pagamintos medienos konstrukcijų fasado plokštės. Jos suformuojamos kontroliuojamoje aplinkoje, užpildomos šiltinimo medžiagomis ir į statybvietę atvežamos jau paruoštos montuoti. Tokiu būdu pastatas tarsi „aprengiamas“ nauju, energetiškai efektyviu apvalkalu.
Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko teigimu, toks renovacijos metodas yra ne tik technologinė naujovė, bet ir strateginis sprendimas.
„Tai sprendimas, leidžiantis greitai ir efektyviai atnaujinti pastatus, sumažinti darbų apimtis statybvietėse ir užtikrinti aukštą energetinį efektyvumą bei kokybę. Negana to, renovacija skydais yra tvarus ir ilgalaikis pasirinkimas. Nors pati technologija gana paprasta, jos potencialas – labai didelis“, – sako K. Žuromskas.
Pasak ministro, Lietuvoje dar nėra užbaigto skydinės renovacijos projekto, todėl galutinėms išvadoms laikas dar neatėjo. Tačiau jau dabar matyti aiškūs metodo privalumai: didžioji dalis darbų atliekama gamykloje, todėl statybvietėje sumažėja procesų, trumpėja darbų trukmė ir mažiau trikdomas gyventojų kasdienis gyvenimas. Tradicinės renovacijos atveju gyventojams neretai tenka mėnesius gyventi su pastoliais ir statybų triukšmu, o skydinė technologija teoriškai leistų šį laiką reikšmingai sutrumpinti.
Nors teoriškai procesas turėtų būti spartesnis, technologija turi ir tam tikrų apribojimų: skydai dažniausiai tinkami iki penkių aukštų pastatams, būtina užtikrinti pakankamai erdvės specialiai technikai, o sudėtingos architektūros namai gali kelti papildomų iššūkių.
Pilotiniai projektai – pirmasis testas
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių. Maždaug ketvirtadalis jų – apie 11 tūkst. – jau dabar galėtų būti tinkami skydinei renovacijai. Tai rodo, kad net ir esant technologiniams apribojimams, potencialas išlieka labai didelis.
Pirmaisiais pagal šią inovatyvią technologiją atnaujintais daugiabučiais taps Vilniuje, Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91 bei Utenoje Basanavičiaus g. 106 esantys gyvenamieji namai. Vienas jų statytas iš gelžbetonio plokščių, kiti du – mūriniai,, tad projektai leis įvertinti technologijos pritaikomumą skirtingų tipų statiniams.
Pilotiniai projektai įgyvendinami ne tik daugiabučiuose, bet ir viešuosiuose pastatuose. Skydų technologija bus taikoma atnaujinant Vilniaus lopšelį-darželį „Justinukas“, Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrių. Du objektai jau pradėjo parengiamuosius darbus, o artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti ir skydų montavimą. Iš viso šiems projektams skirta 10 mln. eurų investicijų.
„Labai džiaugiamės, kad viešasis sektorius ėmėsi lyderystės. Tai drąsus žingsnis, nes kalbame apie visiškai naują metodą. Kai tik skydai bus pradėti montuoti, kviesime savivaldybių atstovus, administratorius ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti ir pamatyti, kaip viskas vyksta praktiškai“, – sako aplinkos ministras.
Ne mažiau svarbus argumentas šios technologijos plėtrai – Lietuvos gamybiniai pajėgumai. Šalyje veikia šešios gamyklos, galinčios gaminti tokius skydus, o dvi iš jų jau pasinaudojo europiniu finansavimu modernioms gamybos linijoms įsirengti.
Tai reiškia, kad ši technologija galėtų ne tik mažinti energijos suvartojimą, bet ir stiprinti vietos pramonę, kurti darbo vietas bei mažinti priklausomybę nuo importuojamų sprendimų.
Tarptautinė patirtis ir ateities perspektyvos
Tarptautinė praktika rodo, kad skydinė renovacija sparčiau plėtojama Estijoje, taip pat taikoma Vokietijoje ir Lenkijoje.
„Aktyviai bendradarbiaujame su šiomis šalimis, perimame jų patirtį ir siekiame išvengti galimų klaidų. Vis dėlto pasauliniu mastu skydinė renovacija dar laikoma inovatyvia, o ne standartine technologija“, – sako K. Žuromskas.
Ar skydinė renovacija Lietuvoje taps plačiai taikomu sprendimu, paaiškės artimiausiais metais. Užbaigus šešis pilotinius projektus ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) įvertinus jų rezultatus, bus galima objektyviai palyginti kainą, įgyvendinimo trukmę ir pasiektą energetinį efektyvumą. Jei rezultatai pateisins lūkesčius, ši technologija galėtų tapti viena pagrindinių modernizacijos krypčių.
APVA ne tik administruoja pilotinius projektus, bet ir nuolat skelbia kvietimus teikti paraiškas daugiabučių renovacijai. Šiuo metu galiojančiame kvietime valstybės parama apskaičiuojama pagal naują tvarką – taikant fiksuotą įkainį. Tai leidžia tiksliau prognozuoti investicijų dydį ir sumažina administracinę naštą projektų rengėjams.
Pagrindinė sąlyga – po atnaujinimo pasiekti ne žemesnę nei B energetinio naudingumo klasę ir sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 procentų. Nors skydinė renovacija orientuota į dar aukštesnę – A klasę, APVA kvietimai sudaro galimybes tiek tradicinei, tiek inovatyviai modernizacijai.
Aplinkos ministerija ragina savivaldybes, daugiabučių administratorius ir gyventojus aktyviai naudotis APVA siūlomomis galimybėmis. Tikimasi, kad sėkmingi skydinės renovacijos pavyzdžiai ateityje galėtų būti integruoti į platesnius paramos mechanizmus ir taip dar labiau paspartinti visos šalies pastatų atnaujinimo tempą.
Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.
