Tai nėra tik nuomonė ar pavieniai atvejai. Priežastys slypi dviejuose svarbiose srityse: pasikeitusiuose saugumo sertifikavimo reikalavimuose ir pigesnių medžiagų kokybės kritime. Šie pokyčiai kartu sudaro situaciją, kai pasirinkus žemiausios kainos šalmą didėja tikimybė, kad avarijos atveju jis nesuteiks pakankamos apsaugos.

Sertifikavimo pokyčiai – kodėl to nebegalima ignoruoti?

Europos šalmuose iki šiol dominavo ECE 22.05 standartas, kuris ilgą laiką buvo laikomas pakankamu saugumo kriterijumi. Tačiau naujai įsigaliojęs ECE 22.06 pakeitė visą rinką – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šis standartas įveda griežtesnius smūgio zonų testus, įvairius smūgio kampus, papildomus sukamojo poveikio tyrimus ir privalomą patikrinimą esant skirtingoms temperatūroms.

Šie reikalavimai tapo iššūkiu pigių šalmų gamintojams, kurių konstrukcijos dažnai paremtos senais modeliais ir pigia įranga. Dalis jų fiziškai negali atlaikyti naujų testų, todėl tokie šalmai dažniau lieka be naujausio sertifikato arba visai nepateikiami sertifikavimui.

Tai sukuria pavojingą situaciją. Pigiausi produktai rinkoje gali neatitikti šiuolaikinių saugumo standartų, nors iš pirmo žvilgsnio tai nėra matoma plika akimi.

ALPINESTARS SUPERTECH M10 WHITE KROSINIS MOTO ŠALMAS

Pigios medžiagos ir konstrukciniai apribojimai

Pigūs moto šalmai dažniausiai gaminami iš ABS plastiko arba prastos kokybės polikarbonato, kuris laikui bėgant praranda elastingumą, ypač veikiamas UV spindulių, temperatūrų svyravimų ir vibracijos. Šios medžiagos turi ribotą atsparumą smūgiams, o jų energijos sugėrimo savybės yra gerokai prastesnės nei pažangesnių kompozitų ar stiklo pluošto.

Kitas pigių šalmų trūkumas – silpnesnė EPS smūgio sugėrimo putų kokybė. Jos gali būti netolygiai paskirstytos, per minkštos arba per kietos, o tai reiškia, kad šalmas nesugeria energijos taip, kaip turėtų. Ilgainiui, net be avarijos, šios putos gali prarasti savo apsaugines savybes.

Dėl to atsiranda du rimti pavojai: smūgio metu galvos apsauga yra gerokai mažesnė, o sukamojo poveikio jėgos, kurios yra dažna smegenų traumų priežastis, pigiuose šalmuose beveik nesumažinamos.

Kodėl ši rizika ypač padidėjo dabar?

Priežastis paprasta – nauji standartai išryškino prarają tarp kokybiškų ir pigių šalmų. Jei anksčiau pigūs šalmai galėjo sėkmingai „pereiti“ minimalius reikalavimus –, tai šiandien jie turi konkuruoti su technologiškai pažangesniais modeliais, kuriuose naudojamos inovacijos: MIPS sistemos, įvairūs kompozitai, vidiniai sluoksniai, mažinantys sukamojo smūgio poveikį, sustiprintos ventiliacijos struktūros.

ARAI CONCEPT-XE SAKATA SPORTINIS/UŽDARAS MOTO ŠALMAS

Pigūs šalmai tokių technologijų paprasčiausiai nepasiūlo, nes jų gamyba būtų brangesnė nei pats galutinis produkto tikslas – maža kaina. Taigi kainos ir kokybės skirtumas šiandien yra nebe nedidelis, o dramatiškai didėjantis.

Kodėl Lietuvoje problema atrodo ryškesnė?

Lietuvoje didelė dalis motociklininkų vis dar renkasi šalmus internetu ir dažnai remiasi kaina kaip pagrindiniu kriterijumi. Be to, dalis pirkėjų nėra susipažinę su naujais ECE standartais, todėl senus modelius įsigyja manydami, kad jie yra tokie pat saugūs kaip anksčiau.

Kai kurie pigūs šalmai netgi parduodami be aiškios informacijos apie sertifikavimą, o tam tikri pigesni prekių ženklai nepateikia techninių duomenų.

Ši situacija sukuria informacinę spragą: žmonės manydami, kad taupo pinigus, iš tiesų renkasi žymiai žemesnį saugumo lygį, nes nepastebi, kad didelė dalis pigiausių šalmų neatitinka naujų reikalavimų.

Ar visi pigūs šalmai automatiškai blogi?

Žinoma, ne. Yra gamintojų, kurie siūlo nebrangius, bet saugumo testus atlaikančius modelius, tačiau riba tarp minimalių reikalavimų ir realios apsaugos šiandien yra gerokai aiškesnė. Pigūs šalmai retai naudoja pažangias medžiagas, jų ilgaamžiškumas trumpesnis, o konstrukcija paprastesnė.

Dėl to rizika kyla ne tik smūgio metu, bet ir kasdien naudojant: šalmas greičiau nusidėvi, gali prarasti struktūrinį stabilumą ir neužtikrinti pakankamos galvos apsaugos po keleto sezonų, net jei nėra buvęs avarijoje.

Ką turi žinoti motociklininkai šiandien?

Svarbiausias patarimas – nevertinti šalmo kaip priedo, o kaip esminę apsaugos dalį.

Svarbu atkreipti dėmesį į:

• sertifikavimą (ECE 22.06 tapo nauju kokybės standartu). RideApart atskleidžia, jog ECE 22.06 pakeitė ECE 22.05 kaip naują standartą ir reikalauja griežtesnių bandymų, įskaitant rotacijos testus bei daugiau susidūrimo scenarijų. ECE 22.06 numato ženkliai išplėstus testavimo protokolus. Šalmai tikrinami ne tik tiesiniams smūgiams, bet ir kampiniams (rotaciniams), su skirtingu greičiu ir kampais, taip simuliuojant realius avarijos scenarijus.
• medžiagas, iš kurių pagamintas šalmas;
• gamintojo reputaciją;
• šalmo svorį ir konstrukciją;
• smūgių poveikį mažinančias technologijas.

Tai nėra detalės, tai – realiai gyvybę saugantys kriterijai.

Šiandien pigūs šalmai Lietuvoje kelia didesnę riziką dėl dviejų svarbių priežasčių: jie dažniau neatitinka naujų standartų ir jų medžiagos neužtikrina tokios apsaugos, kokios reikalauja šiuolaikiniai saugumo testai. Tai nereiškia, kad brangiausias šalmas – vienintelis saugus. Tačiau pigiausias pasirinkimas šiandien yra rizikingesnis nei bet kada anksčiau.