Jau nuo poryt grįžtant iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Kinijos ir pan. – bus galima įvežti, parsivežti, o tai pat ir parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms. Naudos iš naujos tvarkos, tikimasi, dvejopos: mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos, taip pat rinkoje sumažėjusio sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekio.
Pagal nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančią naują tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį (su tam tikromis išimtimis). Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti bus galima taip pat ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Jei gydymui reikia didesnio vaistų kiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą ir pažymos galiojimo laikotarpis turės būti nepasibaigęs. Tuo tarpu į kitą valstybę individualioms reikmėms galima išvežti ir siųsti paštu tiek vaistų, kiek yra nusistačiusi ta valstybė.
„Žmonės neretai vaistų įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko kažkur laikytų. Taip pat parsisiunčia iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Ir tikrai ne visi ir visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti“, - teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.
Kaip tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kontroliuoti prekybos vaistais teisėtumą sunkiau, kai prekiaujama elektroniniu būdu, nes dažniausiai tokia prekyba užsiimantys asmenys siekia anonimiškumo ir todėl nenurodo duomenų, pagal kuriuos būtų galima greitai ir tiksliai nustatyti jų asmens tapatybę. Kartais atsiskaitoma elektronine valiuta bei naudojamos kitos anonimiškumo priemonės. Be to, internete pasitaiko ir fiktyvių skelbimų dėl parduodamų vaistų, kuriais iš patiklių pirkėjų siekiama išvilioti pinigų. Pagal tokius skelbimus vaistų užsisakę ir už juos iš anksto sumokėję pirkėjai taip jų ir negauna. Dažniausiai tai yra sukčiavimo (svetimo turto užvaldymo apgaule) atvejai. Kovoti su neteisėta prekyba vaistais turgavietėse yra paprasčiau, nes ten galima sulaikyti nelegaliai prekiaujančius asmenis ir nustatyti jų asmens tapatybę, operatyviai paimti iš jų nelegaliai parduodamus vaistus ir kitokius nelegalios veiklos įkalčius.
Už administracinius nusižengimus kaltininkai paprastai baudžiami piniginėmis baudomis. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už nelegalią prekybą vaistais ir vaistinėmis medžiagomis galima tik tuo atveju, kai prekiaujama tokiais preparatais, kurie buvo pagaminti neturint leidimo (neteisėtai) ir jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei.
